Palyginti su kitomis pupelių rūšimis, pupos yra daug stipresnės – tiek skonio, tiek ir paties augalo atsparumo požiūriu. Deja, pupas dažnai apninka juodieji amarai.
Poreikiai. Ši šalčiui atspari daržovė dera bet kokioje dirvoje, jei tik ji ne per sausa. Kadangi pupos sėjamos anksti, tai dirvą iš rudens reikia patręšti kompostu ir gerai įdirbti, kad pavasarį beliktų tik išpurenti.
Auginimas. Kadangi pupos nebijo kelių laipsnių šalčio, tai jas reikia seti kaip galima anksčiau. Švelnaus klimato vietovėse jos sėjamos jau vasario viduryje, kitur – kovo mėnesį. Tik ten, kur klimatas labai atšiaurus, sėjos terminą galima nukelti vėlesniam laikui. Norint pirma išsiauginti sėjinukų, reikia vasario mėnesio antroje pusėje pasėti į vazonus po 2 pupas, o joms sudygus, palikti tik stipresnes. Į nuolatinę vietą jos persodinamos po 3 savaičiu 60×20 cm atstumu. Sėjant į atvirą dirvą, atstumas tarp eilių turi būti 60 cm. o eileje tarp augalų – 20 cm. Sėjant salelėmis, nurodytu atstumu beriama po 2 pupas, o joms sudygus, nereikalingos pupos pašalinamos. Pupoms pradėjus žydėti, reikia jas apkasti žemėmis, nes jos išauga iki 70 cm aukščio ir gali išvirsti. Kadangi augalo maistingųjų medžiagų poreikis didelis, tai balandžio arba gegužės mėnesį dirvą reikia papildomai patręšti, o esant sausam orui, laistyti.