Yra keletas alavijo (Aloe) ar liaudiškai vadinamo alijošiaus augalo rūšių. Paminėsime keletą iš jų.
Raibasis alavijas (Aloe variegata) mėgstamas visame pasaulyje. Baltai dėmėti, mėsingi trikampiai lapai, lyg čerpės dengiantys vienas kitą, užauga daugiausia iki 30 cm aukščio.
Kitas gerai pažįstamas ir nereiklus kambarinis augalas — Aloe arborescens. Anksčiau jo sultimis tėvai gydydavo vaikams mėlynes antkelių. Jis auga aukštesnis ir platesnis, turi dažnai vieną išsišakojusį, apačioje pliką stiebą. Lapai žali, dygliuotu kraštu.
Kaip gydomasis augalas žinomas ir Aloe barbadensis (syn. Aloe vera). Ši rūšis rekomenduojma šiandien, kaip “naujas” kosmetinis augalas. Jo sultingų lapų sultys esą gražinančios bei lyginančios odą. Žydi tik senesni Akie rūšių augalai.
Šeima: Liliaeeae, lelijiniai.
Tėvynė: Pietų Afrika.
Geriausiai auga: Labai saulėtoje, vasarą šiltoje, žiemą vėsioje (6 -10°C) patalpoje. Vasarą mėgsta saulėtą, bet apsaugotą nuo lietaus vietą lauke.
Laistymas, tręšimas: Nuo pavasario iki rudens lieti saikingai, žiemą — dar mažiau. Vengti padėklo – vasarą kas 2 – 3 savaites į laistymo vandenį įberti truputį kaktusams skirtų trąšų.
Kiti priežiūros ypatumai: Jei reikia, pavasarį persodinti i P žemės mišinį su smėliu arba į molingą sodo žemę.
Dauginimas: Šoninėmis ataugomis, kurios atskiriamos, apdžiovinamos ir įsmeigiamos į smėlingą žemę.
Kenkėjai, ligos: Kartais apninka šaknų nematodai ir miltuotieji amarai.