Bendros žinios apie genėjimą

Genėjimas turi tiesioginę jtaką obelų ir kriaušių augimui, derėjimui ir ilgaamžiškumui. Pagrindiniai genėjimo būdai yra šakų retinimas bei trumpinimas. ‘Retinant nupjaunama dalis šakų, vaisinių šakelių, metūgli ų arba ūglių. Trumpinant nupjaunamos jų viršūnės. Genint jaunus vaismedžius siekiama užauginti norimos, formos, tvirta, gerai apšviestą, su būtinu skaičiumi šakų vainiką. Jis turi būti patogus prižiūrėti (genėt’i, purkšti) ir skinti vaisius. Genint galima gerokai […]

Bendros žinios apie genėjimą Read More »

Žibuoklės

Žibuoklės (Hepatica) Daugiamečiai, 5-25 cm aukščio žoliniai augalai su trumpais šakniastiebiais. Jų lapkočiai ilgi, apaugę švelniais plaukeliais, lapų viršutinė pusė žalia, o apatinė violetinio atspalvio. Lapalakščiai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais. Gentyje žinoma 10 rūšių. Labiausiai paplitusios triskiautės, transilvaninės ir japoninės žibuoklės. Žibuoklės žydi balandžio-gegužės mėn., 15-30 dienų. Darželiuose ir įvairiuose želdynuose žibuokles patariama auginti medžių ir krūmų pavėsyje. Gerai auga

Žibuoklės Read More »

Apie mėšlo naudą

Augalai tręšiami įvairiausiomis trąšomis, tačiau vertingiausios yra organinės – mėšlas, srutos, durpės, šiaudai, kompostas. Mėšlas – visavertė organinė trąša, tinkama tręšti augalus ir mažiausiai kenkianti aplinkai. Mėšlas, būna skystas, pusiau skystas ir tirštas. Vertingiausias yra kraikinis paukščių mėšlas, bet jis labai koncentruotas. Geriausios kokybės kraikinis mėšlas gaunamas tvartuose, kur gyvuliai laikomi palaidi ir nuolat jį mindo. Toks mėšlas būna šarminis, jame daugiau

Apie mėšlo naudą Read More »

Rūgščios dirvos indikatoriai

Rūgščios dirvos indikatoriai yra dirvinis asiūklis, svėrė, rūgtis, arkliarūgštė, tūbė, bobramunis, vanage, dirvinė našlaitė, paprastoji žliūgė. Per daug pakalkintoje dirvoje auga notrelės, dilgėlės, usnys, trikertės žvagi nėšį žilės. Daržo lysvėje želiančius dirvinius vijoklius, asiūklius išnaikinti nėra paprasta. Geriausia pašalinti dirvos paviršiuje pasirodžiusias stiebų viršūnes. Jas pjauti reikia kuo giliau po žeme, keletą kartų.

Rūgščios dirvos indikatoriai Read More »

Trumpai apie vario trąšas

Dažniausiai vartojama vario trąša – vario sulfatas. Vario sulfatu ypač naudinga tręšti durpinį dirvožemį; 1 m2 šio dirvožemio patariama patręšti 1-1,5 g vario sulfato. Vario sulfato tirpalu taip pat patariama vegetacijos metu nupurkšti augalus: 10 litrų vandens reikia ištirpinti 2-5 g vario sulfato. Vario sulfatą reikia tirpinti-tik karštame vandenyje.

Trumpai apie vario trąšas Read More »

Amonio sulfatas

Amonio sulfatas – gerai vandenyje tirpstantys baltos spalvos kristalai: Amonio sulfate yra iki 20 proc. azoto. Amonio sulfatas rūgština dirvą, todėl šių trąšų nepatariama ilgą laiką vartoti.

Amonio sulfatas Read More »

Kalio salietra

Tai amonio trąša dar vadinama Čilės salietra. Ši trąšaturi 14 proc. azoto ir 46 proc. kalio oksido. Tai neutrali trąša, ypač tinkanti šiltnamio augalams tręšti.

Kalio salietra Read More »

Scroll to Top