Labai naudingi varliagyviai Dėl nelabai gražios išvaizdos rupūžės ne itin mėgstamos. Tačiau tai labai naudingi varliagyviai. Biologiniai skirtumai tarp varlių ir rupūžių nedideli, tačiau rupūžės kitaip tupi, jų kojos trumpesnės, o oda sausa ir karpota. Rupūžės, kaip ir varlės, tupėdamos tyko grobio ir vabzdžius arba kitus smulkius gyvius sugauna ilgu lipniu liežuviu. Kai kurios jų aktyvios naktį, o kitos medžioja dieną. […]
Biologinis kovos būdas Daug problemų iškyla žemdirbiams dėl sodų ir daržo kenkėjų. Kovai su jais tebenaudojama daugybė įvairiausių pesticidų, kurie žemės ūkio produkciją pavertė beveik nevalgoma. Nenaudojant pesticidų derliui gresia įvairūs bestuburiai. Daugelyje pasaulio šalių vis labiau prisimenami biologiniai kovos su kenkėjais būdai. Jie paremti gyvų organizmų tarpusavio kova, nuolat vykstančia gamtoje. Mat vabzdžiai, kirminai, grybai turi natūralių priešų. Jais gali
Nuolatinis persivalgymas labai kenkia mūsų sveikatai nes tai, ko nepasisavina organizmas, maitina mūsų organizme gyvuojančius parazitus. Neabsorbuotos maisto medžiagos nuodija organizmą, sukeldamos didelius negalavimus. Be to, jos patenka į kepenis, inkstus, per kraują – į širdį. Maisto puvimas organizme yra įvairių ligų priežastis, bet blogai ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų kaupiasi atsargai riebalų pavidalu. Žmogui persivalgius dideliam maisto kiekiu,
Citrinos – nuo seniausių laikų žmonių vartojami vaisiai, valgyti dar prieš 4000 metų. Jei citrinos žievelė parudavusi, o vaisius minkštas, – ji pernokusi. Kuo žievelė šviesesnė, tuo rūgštesnis minkštimas ir sultys. Liaudies medicina citrinomis gydo daug ligų. Tam tinka visos vaisiaus dalys: minkštimas, sultys ir žievelė, kurioje yra eterinio aliejaus. Citrina – vitamino C šaltinis. 2,5 vaisiaus minkštimo ir sulčių pakanka
Bulvienojų antpilas Augalų apsaugai galima vartoti ir sveikus bulvienojus. Tinka švieži arba džiovinti. Todėl rudenį nebūtina jų visų sudeginti. Antpilas ruošiamas taip: Imame 1,2 kg šviežių arba 0,5-0,7 kg sausų bulvienojų ir užpilame 10 l karšto vandens. Po 3 valandų galime purkšti agurkus nuo amarų ir voratinklinių erkučių. Karpažolės (Euphorbia sp.) nuoviras Augalai yra nuodingi ir galima juos vartoti
Jau pats vidurvasaris. Soduose bręsta artėjančio rudens derlius. Vaišinamės šviežiomis daržovėmis, uogomis ir vaisiais. Šiuo metu sode į derlių kėsinasi nemaža įvairių kenkėjų: tai pjūkleliai, obuolinis vaisėdis, verpikai, kandys, kopūstinis baltukas, įvairūs amarai, voratinklinės erkutės ir daugelis kitų. Didžiojo pentiniaus (Delphinium elatum L.) antpilas Imame 0,5 kg sausos žolės ir užpilame emaliuotame inde 10 l vandens. Laikome 1-2 paras. Galime
Kaktusai – kaktusinių (Cacfaceae) šeimos daugiamečiai augalai. Savaime auga Šiaurės Amerikos dykumose ir pusdykumėse. Apima 200 genčių ir daugybę tūkstančių rūšių. Iš pirmo žvilgsnio – tai nelabai patrauklūs, dygūs augalai, bet jų reto grožio žiedai pranoksta daugelio gėlių žiedus, jie neturi lapų (išskyrus peireskiją), o lapų funkcijas atlieka žali stiebai. Žiedai ant stiebo būna po vieną arba susitelkę grupėmis, įvairaus dydžio –
Soduose ir vynuoges puola kenkėjai. Prancūzijoje tarp vynuogių specialiai išmėtydavo išrautų česnakų, nes jų fitoncidai atbaido kenkėjus, apsaugo augalus nuo ligų. Česnakų tarp vynuogių galime ir pasodinti. Karpažolių ūgliai, išmėtyti tarplysvėse, atbaido šliužus. Šalia žemuogių ir flioksų auginamos tagetės (serenčiai) atbaido nematodus. Tikslinga sode auginti medetkų, jos skleidžia malonų kvapą, privilioja į sodą daug naudingų vabzdžių, apsaugo augalus nuo erkių, fuzariozių
