Svogūninės muselės. Jos pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje, deda kiaušinėlius į dirvą arba ant sausų svogūnų lukštų. Po kelių dienų iš kiaušinėlių išsirita lervos, prasiskverbia į svogūnėlį, kuris supūva ir augalas nuvysta. Apsaugos priemonės. Svarbiausia priemonė – ankstyva svogūnų sėja ir sodinimas. Pasirodžius muselėms, kiekvienas m2 dirvos pabarstomas 100 g pelenų arba 1 šaukštu tabako …
Svogūninės muselės Read More »
Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus) Kenkia svogūnams, česnakams, porams, dekoratyviniams svogūniniams augalams (tulpėms, narcizams). Gali gadinti morkų ir burokėlių šakniavaisius bei bulvių gumbus. Pažeisti augalai skursta, laiškų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva, dvokia. Kartais lieka vien jų sienelės. Ropelėse gegužės mėnesį ir birželio pradžioje randamos apie 11 mm ilgio be galvos ir be …
Svogūninė musė (Delia (Hylemyia, Chortophila) antiqua) Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams. Pažeisti augalai skursta, neauga, laiškai vysta ir, pradedant viršūne, gelsta. Raunami laiškai nutrūksta, o ropelė lieka žemėje. Ropelės būna minkštos, papuvusios, dvokia. Jose randamos apie 10 mm ilgio baltos bekojės ir begalvės lervos, kurių priekinis kūno galas plonesnis, su dviem kabliškais …
Svogūninė kandis (Acrolepia asseclella) Kenkia svogūnams, česnakams, porams. Pažeisti laiškai, ypač jų viršūnės, gelsta ir džiūsta. Laiškuose matomos šviesios išilginės netaisyklingos dėmės — minos. Svogūnų sėklojų neišsiskleidusių žiedynų žiedų užuomazgos būna išėstos, o žydint pagraužti žiedkočiai. Laiškų minkštimą minuoja, vėliau vidinę jų pusę graužia 8—11 mm ilgio gelsvai žali vikšrai. Vikšrų kūno paviršiuje yra rudų …
Svogūninis vakarinis paslėptastraublis () Kenkia svogūnams. Svogūnų laiškų išorėje matomi išilginiai pusiau permatomi ruoželiai, o vidinių sienelių minkštime būna išgraužtos išilginės juostelės. Išorinis laiško epidermis lieka nepaliestas. Stipriau pakenkti laiškai pagelsta, juose būna kenkėjo išmatų. Pažeisto laiško viduje kenkia apie 7 mm ilgio bekojės rudomis galvomis kiek sukumpusios gelsvos lervos. Užaugusios jos išgraužia skylutę prie …
Svogūninė šakninė erkė (Rhyzoglyphus echinopus) Kenkia svogūnams, česnakams, tulpėms, lelijoms bei kitiems lelijinių šeimos augalams lauke, inspektuose, šiltnamiuose ir saugyklose. Aptinkama ant bulvių gumbų, apipuvusių morkų ir runkelių šaknų. Dažniausiai puola sužeistus ar nusilpusius augalus. Pažeistų ropelių sultingų lukštų išorinis sluoksnis būna patamsėjęs, atrodo lyg sutrūkinėjęs ir dažnai nubertas smulkiomis rudomis išgraužomis. Labiausiai pažeistas dugnelis. …
Svogūninė stiebinė nematoda (Ditylenchus allii) Kenkia svogūnams ir česnakams, rečiau petražolėms, pastarnokams, ridikėliams, pomidorams, žirniams. Svogūnines daržoves gali gadinti ir sandėliuose. Pažeisti daigai lėtai auga, jų pirmasis lapelis išsipučia ir išsikraipo, vėliau deformuojasi pažeistų daigų laiškų pamatinės dalys. Masiškai apnikti daigai dažnai visiškai nudžiūsta. Tada nematodos pereina ant sveikų augalų. Pažeistų svogūnų ropelių paviršiuje atsiranda …
Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) Agurkinis uodelis pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos nedidele juoda galva tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur …
