Ridikų ligos

Krienų ramuliariozė (Ramularia armoraciae) Krienų plantacijose ramuliariozė pasitaiko neretai. Tose šalyse, kur krienai auginami dideliuose plotuose (Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje), ji laikoma viena iš žalingesnių ligų. Lietuvoje ramuliariozė išplitusi ten, kur daugiau augalų auga vienoje vietoje. Krieninė ramuliarija, be krienų, dar gali parazituoti vaistinį rėžiukaitį (Cochlearia otficinalis L.). Kai kurie autoriai teigia, kad šis grybas …

Krienų ramuliariozė Read More »

Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) (Cladosporium herbarum) Juodlige serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai augalai: javai, žirniai, pupos, lubinai, runkeliai, vaismedžiai ir daugelis kitų. Jos sukėlėjas dėl kokių nors priežasčių nudžiūvusiuose augalų audiniuose dažnai apsigyvena kaip saprofitas, nors kartais apninka ir parazituoja nusilpusius augalus. Labai dažnai žolinis juodgrybis apninka augalus tada, kai ant jų lapų pradeda maitintis amarai. …

Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) Read More »

Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum) Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių daigai ir suaugę augalai. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Dažniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių tamsių dėmelių, o žiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos. …

Kopūstų fuzariozė Read More »

Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas puola įvairiausių augalų visus organus lauke, šiltnamiuose ir saugyklose. Iš kryžmažiedžių daržovių kekeriniu puviniu dažniausi serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Lauke jie suserga tik lietingais metais. Ant apsikrėtusių pūvančių gūžių arba sėklojų lapų (kartais ir ant ankštarų) atsiranda pilkšvas purus pelėsis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, sutęžta. Pilkasis kekeras …

Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys Read More »

Kryžmažiedžlų juodoji dėmėtligė (altemariozė) (Alteinaria brassicae) Serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai ir kai kurios laukinės kryžmažiedžių šeimos žolės. Kopūstinis sausgrybis pažeidžia lapus, sėklojų stiebus ir ankštaras. Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja. Nors sausgrybiu labiausiai apsikrečia prie žemės prigludę …

Kryžmažiedžlų juodoji dėmėtligė (altemariozė) Read More »

Kopūstų fomozė (Phoma lingam) Kryžmažiedinis vingiagrybis puola visus augalų maitintojų organus įvairiu augimo laikotarpiu. Kartais ligos požymių atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir sukelti diegavirtę. Pažeisti audiniai žūva. Fomozės požymių (dėmių) gali būti ir ant daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau dažniausiai ji nualina sekiojus. …

Kopūstų fomozė Read More »

Kopūstų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet kuriuos organus. Iš kryžmažiedžių daržovių dažniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose. Lietingais metais pažeistų gūžinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. …

Kopūstų sklerotinis puvinys Read More »

Miltligė dažniausiai serga griežčiai ir ropės, daug rečiau kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ant laukinių kryžmažiedžių augalų ši grybo forma nepasitaiko. Miltligė smarkiai gali išplisti sausą šiltą saulėtą vasarą. Ligos apimti lapai, lapkočiai, o sėklojų ir stiebai bei ankštaros vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Nors ji būna ant lapų …

Kryžmažiedžių miltligė Read More »