Pažeidžia kopūstus gūžių susidarymo metu. Lapai ir gūžės pagelsta, tampa gleivėti, turi nemalonų puvėsių kvapą. Nesubrendę gūžės nukrenta nuo kopūstkočio. Apsaugos priemonės. Būtina tinkamai prižiūrėti kopūstus – laistyti, ravėti, naikinti kopūstines muses ir kitus vabzdžius, kurie platina puvimo bakterijas. Kopūstai laistomi kalio permanganato tirpalu ir apibarstomi pelenais.
Kopūstai dažnai suserga šia liga. Ligos požymiai: ant kopūstų šaknų atsiranda pūslėti išsipūtimai. Sergantys augalai pagelsta ir žūva. Dažniausiai šia liga suserga kopūstai auginami rūgščiose, drėgnose dirvose. Apsaugos priemonės. Dirvožemio kalkinimas (200 g šviežiai gesintų kalkių į 1 m2 3-4 kartus per metus). Aptikus šią ligą, kopūstai toje pačioje vietoje neauginami 5 metus. Jeigu gumbas …
Krienų ramuliariozė (Ramularia armoraciae) Krienų plantacijose ramuliariozė pasitaiko neretai. Tose šalyse, kur krienai auginami dideliuose plotuose (Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje), ji laikoma viena iš žalingesnių ligų. Lietuvoje ramuliariozė išplitusi ten, kur daugiau augalų auga vienoje vietoje. Krieninė ramuliarija, be krienų, dar gali parazituoti vaistinį rėžiukaitį (Cochlearia otficinalis L.). Kai kurie autoriai teigia, kad šis grybas …
Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) (Cladosporium herbarum) Juodlige serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai augalai: javai, žirniai, pupos, lubinai, runkeliai, vaismedžiai ir daugelis kitų. Jos sukėlėjas dėl kokių nors priežasčių nudžiūvusiuose augalų audiniuose dažnai apsigyvena kaip saprofitas, nors kartais apninka ir parazituoja nusilpusius augalus. Labai dažnai žolinis juodgrybis apninka augalus tada, kai ant jų lapų pradeda maitintis amarai. …
Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) Read More »
Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum) Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių daigai ir suaugę augalai. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Dažniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių tamsių dėmelių, o žiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos. …
Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas puola įvairiausių augalų visus organus lauke, šiltnamiuose ir saugyklose. Iš kryžmažiedžių daržovių kekeriniu puviniu dažniausi serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Lauke jie suserga tik lietingais metais. Ant apsikrėtusių pūvančių gūžių arba sėklojų lapų (kartais ir ant ankštarų) atsiranda pilkšvas purus pelėsis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, sutęžta. Pilkasis kekeras …
Kryžmažiedžlų juodoji dėmėtligė (altemariozė) (Alteinaria brassicae) Serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai ir kai kurios laukinės kryžmažiedžių šeimos žolės. Kopūstinis sausgrybis pažeidžia lapus, sėklojų stiebus ir ankštaras. Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja. Nors sausgrybiu labiausiai apsikrečia prie žemės prigludę …
Kopūstų fomozė (Phoma lingam) Kryžmažiedinis vingiagrybis puola visus augalų maitintojų organus įvairiu augimo laikotarpiu. Kartais ligos požymių atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir sukelti diegavirtę. Pažeisti audiniai žūva. Fomozės požymių (dėmių) gali būti ir ant daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau dažniausiai ji nualina sekiojus. …
