Miškinė dedešva (Malva sylverstris)
Miškinė dedešva – tai dedešvinių (Malvaceae) šeimos dvimetis, rečiau vienmetis arba daugiametis augalas. Jo gelsva, liemeninė, šakota šaknis yra iki 30 cm ilgio. 30 – 120 cm aukščio stiebai nėra labai standūs, bet statūs, šakoti ir šiukščiai plaukuoti. Dedešvos lapai iki pusės suskaldyti. Stambūs 35 – 40 mm skersmens žiedai susitelkę po 2 – 6 viršutinėse lapų ašyse. Rožiniai, su tamsiais ruoželiais, vainiklapiai yra 20 – 25 mm ilgio. Kuokeliai suaugę į vamzdelius.
Žydi birželio – spalio mėnesiais. Praėjus maždaug mėnesiui nuo žydėjimo pradžios, pradeda nokti vaisiai.
Auga pakelėse, dukvietėse, sąvartynuose, saulėtuose sausose vietose. Lietuvoje retai sutinkama, bet vietomis auginama darželiuose.
Miškinės dedešvos skynimas, rinkimas, džiovinimas
Dar nevisiškai išsiskleidę žiedai skinami be žiedkočių, kartu su taurelėmis. Dėl ilgo žydėjimo periodo žiedai gali būti renkami kas kelias dienas visą žydėjimo laikotarpį. Džiovinami jie turi būti tamsioje šiltoje patalpoje arba pavėsyje. Melsvi išdžiūvę žiedai yra bekvapiai ir kiek gleivingi. Iš 100 kg žalių žiedų gaunama 19 – 20 kg sausų.
Lapai be lapkočių turi būti skinami prieš žydėjimą arba žydėjimo metu. Juo reikia džiovinti gerai perpučiamoje vietoje arba pavėsyje. Bekvapiai išdžiūvę lapai taip pat būna gleivėti.