Išvesti anglijoje. Šie triušiai buvo taip pavadinti dėl savo išvaizdos: žiūrint į juos iš priekio, jie labai panašūs į baltąjį kopūstinį drugelį. Kailinė veislė. Sveria 3 – 3,5 kg. Kailis baltas, nuo snukučio iki uodegos eina lygi 4-6 cm pločio juodos spalvos juosta. Galva, šonai išmarginti nesusiliejančiomis juodomis dėmėmis. Šie kailiai nedažomi, gražiai atrodo iš …
Triušis Anglų drugeliai Read More »
Transpiracija vadinamas augalų gebėjimas išgarinti vandenį.
Reikia pasirūpinti, kad kaupe esančios bulvės ar daržovės gerai laikytųsi, nešustų ir tam tikslui reikia įruošti vėdintuvus. Vėdintuvai daromi dveji – viršutinis ir apatinis. Apatinis vėdintuvas, tai stogelio formos įtaisinys, sukaltas iš kartelių su 2-3 cm tarpais orui išeiti. Jis tiesiamas -horizontaliai per visą kaupą, o jo galai turi likti išsikišę iš kaupo. Viršutinis vėdintuvas daromas status, kaminėlio pavidalo ir su stogeliu, …
Vietinių augalų arbata yra labai naudinga sveikatai, nes joje nėra žmogaus organizmui nepageidaujamo elemento – teino. Ji skani ir sveika. Arbatos gamybai renkami šie augalai ir jų dalys: 1. Lapai: obelų, beržų, didžiosios dilgėlės, gervuogių, šermukšnių, žemuogių, erškėčių, aviečių, juodųjų serbentų, liepų, vaistinės melisos, mėtų, bruknių, vyšnių, gudobelių, jazminų. 2. Ūgliai su žiedais: Čiobrelių, viržių, žemuogių. 3. Vaisiai: šermukšnių, erškėčių, …
Arbata iš vietinių augalų Read More »
Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale). Šaknys su šakniastiebiais kasamos rudenį. Džiovinamos ir laikomos sausoje vietoje. Gelsvės šaknų nuoviras gydo žarnų atoniją, gerina virškinimą, mažina kraujo spaudimą. Vartoja širdies ligoms gydyti, jis stiprina lytinį pajėgumą. Gelsvės šaknys vartojamos kulinarijoje, parfumerijoje ir gėrimų gamyboje. Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale). Šaknys kasamos vėlai rudenį. Šaknų nuovirai greitina tulžies išsiskyrimą, kasos ir kepenų fermentų veiklą, gerina apetitą, jie vartojami …
Ruduo pats laikas, kada galime prisikasti vaistingųjų šaknų. Jos geras vaistas nuo daugelio ligų. Balinis ajeras (Acorus calamus). Jo šakniastiebiai kasami rudenį ‘bei pavasarį. Gerai išplaunami ir pjaustomi 15-20 cm ilgio gabaliukais. Džiovinami džiovykloje. Ajero šakniastiebių nuoviras geriamas sutrikus virškinimui, pradingus apetitui, sveikstant po gripo, nuo inkstų akmenligės. Seniau jo nuoviru gydydavo šlapimo susilaikymą. Jis vartojamas aromatinėms vonioms, plaukų slinkimui sulaikyti. Taip …
Labai naudingi varliagyviai Dėl nelabai gražios išvaizdos rupūžės ne itin mėgstamos. Tačiau tai labai naudingi varliagyviai. Biologiniai skirtumai tarp varlių ir rupūžių nedideli, tačiau rupūžės kitaip tupi, jų kojos trumpesnės, o oda sausa ir karpota. Rupūžės, kaip ir varlės, tupėdamos tyko grobio ir vabzdžius arba kitus smulkius gyvius sugauna ilgu lipniu liežuviu. Kai kurios jų aktyvios naktį, o kitos medžioja dieną. …
Biologinis kovos būdas Daug problemų iškyla žemdirbiams dėl sodų ir daržo kenkėjų. Kovai su jais tebenaudojama daugybė įvairiausių pesticidų, kurie žemės ūkio produkciją pavertė beveik nevalgoma. Nenaudojant pesticidų derliui gresia įvairūs bestuburiai. Daugelyje pasaulio šalių vis labiau prisimenami biologiniai kovos su kenkėjais būdai. Jie paremti gyvų organizmų tarpusavio kova, nuolat vykstančia gamtoje. Mat vabzdžiai, kirminai, grybai turi natūralių priešų. Jais gali …
Mažieji žmogaus pagalbininkai (I) Read More »
