Smiltyninis šlamutis

Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Neaukštas, visas padengtas švelniu sidabriniu pūkeliu. Lapai linįjiški arba linijiškai lancetiški, bekočiai, pražanginiai. Stiebo viršūnėje auksiniai, citrininiai, kartais oranžiniai rutuliški žiedų graižai susitelkę į skėtiškas šluoteles. Žydi nuo liepos iki rugsėjo.

Auga sausose smėlėtose vietose: šlaituose, pamiškėse, palaukėse, dirvonuose ir miškų aikštelėse. Paplitęs visoje respublikoje.

Vaistams renkami tik pražydę šlamučio graižai. Džiovinami nuo saulės apsaugotoje gerai vėdinamoje patalpoje, gana ilgai, kadangi jų sausumas gali būti apgaulingas.

Šlamučio žiedynuose yra flavonoidų, rauginių medžiagų, vitaminų, eterinio aliejaus, karotinoidų, dervų, organinių rūgščių, kumarino, skopoletino ir kitų junginių.

Tradicinėje medicinoje smiltyninio šlamučio Galeno preparatai skiriami kaip bakterijas naikinantieji, tulžies išsiskyrimą skatinantieji, antiuždegiminiai ir spazmolitiniai vaistai nuo geltligės, tulžies akmenligės, hepatito, cholecistito. Preparatai – nuoviras, užpilas, ekstraktas – didina tulžies sekreciją, mažina klampumą ir bilirubino bei ekdesterino kiekį joje, gerina bendrą ligonio būklę, mažina arba šalina virškinimo sutrikimus ir skausmą. Pagerėjus tulžies sekrecijai ir atsiradus spazmolitiniam poveikiui, lėtiniu cholecistitu sergantiems ligoniams pamažu šalinami smulkūs akmenys bei smėlis.

Liaudies medicinoje smiltyninio šlamučio žiedynų nuovirai taikomi dar plačiau. 2 šaukštus šlamučio žiedų užpylus 0,5 1 vandens ir išvirus, reikia gerti ištisą parą nuo kepenų ir tulžies susirgimų, geltligės, gastrito, moteriškų ligų, pogimdyminio kraujavimo, kirminų, skrandžio ir žarnyno susirgimų, inkstų ir tulžies akmenligės, plaučių tuberkuliozės, epilepsijos, pasiutligės.