Vaistiniai augalai

Miškinė sidabražolė Liaudyje dar yra vadinama vaisgina. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, sumedėjantis, rausvai rudas, su daugeliu plonų šakų. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, pūkuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Lapeliai pleištiškai pailgi, viršūnėje stambiai dantyti, bekočiai. Žiedai geltoni, ant plonų ilgų kotelių. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Auga durpynuose, šlapiose …

Miškinė sidabražolė Read More »

Skėtinė širdažolė Neaukštas gencijoninių šeimos dvimetis arba vienmetis augalas. Šaknis liemeninė, šakota. Stiebas keturbriaunis, plikas, dažniausiai vienas. Pamatiniai lapai susitelkę į skrotelę, pailgi arba kiaušiniški. Stiebiniai lapai priešiniai, bekočiai, lancetiški. Rausvas arba raudonas žiedynas sudaro skėtiškas šluoteles viršūnėje. Žiedyno žiedai visi tame pačiame aukštyje. Žydi nuo liepos iki rugsėjo. Sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį. Paplitusi visoje …

Skėtinė širdažolė Read More »

Paprastasis raudonėlis Lūpažiedžių šeimos daugiametis vaistinis augalas. Tai aukšta, gražiai žydinti ir stiprų, malonų aromatą turinti žolė. Iki 90 cm siekiantis šakniastiebis šakotas, dažnai šliaužiantis. Lapai priešiniai, nežymiai dantyti, su peršviečiamais taškeliais. Žiedai susitelkę pažiedžių pažastyse, smulkūs, dvilūpiai, purpuriniai, kartais alyviniai. Paprastasis raudonėlis žydi visą vasarą. Auga pamiškėse, krūmuose, retuose miškuose, šlaituose ir sausose pievose. …

Paprastasis raudonėlis Read More »

Paprastasis Šaltekšnis Šaltekšninių šeimos aukštas krūmas arba medis. Šakos pražanginės, nedygliuotos. Jaunų šakelių žievės išorinė pusė ruda su violetiniu atspalviu, lygi, blizganti, apaugusi baltomis pailgomis karputėmis. Žiedai žalsvi, po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – kaulavaisis, kuris nokdamas pasidaro raudonas arba violetinis, o prinokęs juodai mėlynas. Žydi gegužės – liepos mėnesį, uogos prinoksta rugsėjį. Šaltekšnis …

Paprastasis Šaltekšnis Read More »

Didžioji dilgelė Dilgėlinių šeimos daugiametis gana aukštas augalas, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Stiebas stačias, keturbriaunis, apie 180 cm aukščio. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, ilgomis nusmailėjusiomis viršūnėmis, dantyti. Žiedai vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į varpas arba šluoteles viršūninių lapų pažastyse. Žydi nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Auga prie namų, patvoriuose, miškuose, krūmuose, šiukšlynuose. Gausiai …

Didžioji dilgelė Read More »

Paprastoji spanguolė Viržinių šeimos krūmokšnis plonais, šliaužiančiais stiebais. Lapai odiški, kiaušiniški arba lancetiški, lygiakraščiai, žemyn užlinkusiais kraštais, tamsiai žalia blizgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, rudenį dažnai paraustantys. Žiedai skėtiniuose žiedynuose, paprastai vienamečių šakelių viršūnėse, šviesiai rožiniai arba raudoni. Vaisius – sultinga raudona uoga, malonaus rūgštaus skonio. Žydi gegužės – liepos mėnesį. Uogos prisirpsta …

Paprastoji spanguolė Read More »

Paprastasis putinas Šeivamedžių šeimos krūmas arba medis. Lapai priešiniai, plačiai kiaušiniški, su 3 – 5 skiautėmis, stambiai dantyti, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – šiek tiek šviesesnė, pūkuota. Balti, kvepiantys žiedai 5-10 cm skersmens, skėtiškuose, plokščiuose, retuose žiedynuose. Vaisius apvalus arba elipsiškas, raudonas, kaulavaisis – uoga. Žydi gegužės – birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta …

Paprastasis putinas Read More »