Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), astrinių (Asteraceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Šalpusnis yra vaistinis augalas.
Šakniastiebis ilgas, šakotas. Anksti pavasarį iš jo išauga neaukštas, nešakotas, baltai apsipūkavęs stiebas su siaurais, žvyniškais rusvais spirališkai prisegtais lapais.
Žiedas pražysta ryškiai geltonas, graižo formos stiebo viršūnėje. Šalpusniui peržydėjus stiebo viršūnė nulinksta ir graižas nusvyra žemyn.
Žydi kovo ir balandžio mėnesiais. Augalui peržydėjus, išauga pamatinių lapų skrotelė. Pamatiniai lapai gana dideli, 10-15 cm skersmens, apskritai širdiški, ilgakočiai, plika, tamsiai žalia viršutine ir baltais pūkais padengta apatine puse.
Auga apydrėgniuose laukuose, šlaituose, upių pakrantėse, grioviuose, ant pylimų. Labai dažnas visoje respublikoje.
Vaistams vartojami žiedai ir lapai. Tik išsiskleidę žiedai nukarpomi žirklėmis. Švarūs ir sveiki lapai skinami birželio mėnesį, kai jie būna dar neperaugę.
Surinkti žiedai arba lapai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje nuolat pavartant. Išdžiūvę lapai lankstomi lūžinėja, o žiedlapiai pabyra.
Savybės
Šalpusnio žieduose yra faradiolio, arnidiolio, taraskantino, stigmasterino, fitosterino, flavonų, inulino, eterinio aliejaus ir rauginių medžiagų. Lapai sukaupę daug karčiųjų glikozidų, sitosterino, galinės, obuolių, vyno, palmitino ir stearino rūgščių, saponinų, karotinoidų, C vitamino, mineralinių medžiagų.
Liaudies medicinoje
Lapų ir žiedų nuoviras geriamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, prakaito išsiskyrimui žadinti, nuo kosulio. Liaudies medicinoje švieži šalpusnio lapai dedami ant sumuštų, patinusių vietų, žaizdų.
Mūsų senoliai šį vaistinį augalą naudojo gana plačiai.
Žiedų antpilais ir lapų nuovirais gydė bronchinę astmą, ūmų ir lėtinį bronchitą, kvėpavimo takų susirgimus, plaučių uždegimą ir tuberkuliozę, ginekologinius susirgimus (gimdos uždegimą, gimdos kaklelio eroziją, nevaisingumą), inkstų, šlapimo pūslės, skrandžio ir žarnyno uždegimus, reguliavo virškinimą.
Švieži lapai buvo dedami ant furunkulų, nuospaudų. Moterys šalpusnio lapų kompresais gydėsi mastitą. Šviežių lapų ir žiedų sultis gėrė nuo plaučių tuberkuliozės, bronchito, bronchinės astmos.