Vaistiniais augalai, gydomųjų savybių turintys augalai
Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) Ežiuolė yra augalų rūšis, priklausanti astrinių šeimai (Asteraceae), kuriai taip pat priklauso saulėgrąžos, ramunės ir astrai. Ši rūšis yra kilusi Šiaurės Amerikoje. Tai daugiametis žolinis, vaistinis augalas, užaugantis iki 100 cm aukščio. Stiebas stačias su plačiai kiaušiniškais lapeliais. Žiedynas – raudonai purpurinės spalvos graižas, o vaisius – lukštavaisis. Auginimas Rausvažiedė ežiuolė yra …
Rausvažiedė ežiuolė Read More »
Pataisas šarkakojis Pataisinių šeimos daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis miškų augalas. Augalas dar yra vadinamas vaistiniu pataisu. Apvalus, iki 150 cm ilgio stiebas driekiasi žeme, netaisyklingai išsišakodamas į 7-12 cm ilgio aukštyn kylančias, tankiai lapotas šakutes. Lapai smailūs, yliški, jų viršūnėlės užsibaigia ilgais žilais šereliais. Sporinės varputės iki 6 cm ilgio, išaugusios ant gana ilgų laibų …
Vaistinė svilarožė (ALTHAEA OFFICINALIS) Vaistinė svilarožė – dedešvinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Šio tankiakerio augalo aukštis 60 – 120 cm. Šviesiai rožiniai 3 – 5 cm pločio žiedai susitelkę glaudžiomis kekėmis. Augalas apaugęs švelniais plaukeliais. Išoriniai taurėlapiai ties pagrindu suaugę, o vainiklapiai priekyje užlinkę. Šaknys gali siekti 50 cm. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Vaistinė …
Miškinė dedešva (Malva sylverstris) Miškinė dedešva – tai dedešvinių (Malvaceae) šeimos dvimetis, rečiau vienmetis arba daugiametis augalas. Jo gelsva, liemeninė, šakota šaknis yra iki 30 cm ilgio. 30 – 120 cm aukščio stiebai nėra labai standūs, bet statūs, šakoti ir šiukščiai plaukuoti. Dedešvos lapai iki pusės suskaldyti. Stambūs 35 – 40 mm skersmens žiedai susitelkę …
Ožkarožė – daugiametis žolinis augalas tamsiai žaliais lapais. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais rausvai violetiniais arba šviesiai rožiniais žiedais. Ožkarožė sėklas sunokina ankštelėse, panašiose į stiebelio ataugėles. Augalo antžeminėje dalyje yra daug vertingų medžiagų: baltymų, fosforo druskų, organinių rūgščių, karotino ir geležies, vario, mangano, nikelio, titano, molibdeno bei boro mineralinių druskų. Todėl jis ramina nervus, malšina traukulius, skausmą ir uždegiminius procesus. Liaudies medicinos atstovai …
Kartieji moliūgai kitaip dar vadinami karčiaisiais agurkais. Šie vaisiai turi daug geležies, beta karotino, kalio, kalcio, ląstelienos. Juos galima vartoti ne tik maistui, bet ir daugeliui ligų gydyti. Kartieji moliūgai valgomi blanširuoti. Tam labiausiai tinka geltonos ir oranžinės spalvos vaisiai. Jie perpjaunami per pusę ir pašalinus sėklas 2-3 minutes pavirinami vandenyje, o po to sumaišomi su česnakais ir paskaninami aitriaisiais pipirais …
Trilapis pupalaiškis auga pelkėse, šlapiose pievose, pelkėjančių ežerų ir upelių pakraščiuose. Jo lapai vaistinei žaliavai renkami visiškai susiformavę, be kotelių, augalui tik pražydus ar žydint (pupalaiškis žydi antrojoje gegužės pusėje ir birželio pradžioje). Teisingai išdžiovinti šio augalo lapai turi būti šviesiai žali, labai kartaus skonio. Trilapio pupalaiškio lapuose yra karčiųjų medžiagų, alkaloidų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C, mineralinių medžiagų (mangano, jodo bei …
Gluosniai pražysta labai anksti ir žydi nuo kovo iki gegužės mėnesio. Balandžio ir spalio mėnesiais nuo trejų metų šakelių lupama žievė. Liaudies medicinos žinovai gydymui vartoja gluosnio žievės nuovirą, kuris ruošiamas iš 10 gramų džiovintos smulkintos žievės ir stiklinės vandens. Tokia arbata veiksmingai padeda nuo reumatinių ligų ir podagros, stabdo vidinį kraujavimą. Gluosnio žievės nuoviro kompresai dedami ant opų, blogai gyjančių žaizdų ir …
Gluosnis – vaistinis augalas Read More »
