Sveikata

Trispalvė našlaitė ir dirvinė našlaitė Jo yra tos pačios našlaitinių šeimos. Trispalvę našlaitę liaudyje vadina broliukais, vargo žiedu. Tai vienametis arba dvimetis žolinis augalas su stačiais stiebais ir karbuotais pailgais arba lancetiškais lapais. Prielapiai dideli, plunksniški. Žiedai pavieniai, netaisyklingi, 2 – 3 cm skersmens. Taurelė žymiai mažesnė už žiedlapius. Vainiklapiai 5, skirtingo dydžio. Du viršutiniai …

Trispalvė našlaitė ir dirvinė našlaitė Read More »

Miltinė arkliauogė (meškauogė) Viržinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis krūmokšnis. Jaunų šakelių ūgliai driekiasi žeme, įsišaknija trečiaisiais metais. Lapai standūs odiški, atvirkščiai kiaušiniški, kartais lancetiški, į apačią užsilenkiančiais kraštais. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, su įdubusiomis tinkliškomis gyslomis. Žiedai po 3-12 susitelkę kekėse ant trumpų šakelių galų, daugiausia krūmo viduryje. Jų vainikėlis rausvas, kartais …

Miltinė arkliauogė (meškauogė) Read More »

Paprastoji pušis Gausios pušinių šeimos 20-40 m aukščio medis. Amžinai žaliuojantis spygliuotis su tiesiu liemeniu ir iš pradžių cilindriška, vėliau rutuliška arba skėtiška laja. Jaunų medelių ir suaugusių medžių viršutinės dalies liemens ir šakų žievė ruda, atsipleišėjusi. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai 6-12 mm ilgio, pailgai ovališki, nusmailėję, padengti rausvai rudais žvynais, sakuoti. Žiedai vienalyčiai, …

Paprastoji pušis Read More »

Juodalksnis ir baltalksnis Beržinių šeimos medžiai arba krūmai. Auga drėgnuose miškuose, upių, upelių ir ežerų pakrantėse, dublingame dirvožemyje. Paplitęs visoje respublikoje. Juodalksnis – iki 30 m aukščio retomis šakomis medis. Kamieno žievė tamsiai ruda, suaugusių medžių suaižėjusi. Jaunos šakutės rausvai rudos, lygios, dažnai lipnios. Lapai pražanginiai, apvalūs arba atvirkščiai kiaušiniški, tamsiai žali, jauni lipnūs. Vaisiai …

Juodalksnis ir baltalksnis Read More »

Paprastasis kadagys Kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis 3 – 4 metrų aukščio spygliuotis krūmas arba iki 15 metrų aukščio medis. Laja daugiausia kūgiška. Spygliai 10-15 cm ilgio, durklo pavidalo, labai dygūs. Ūgliai rausvai rudi. Žiedai vienalyčiai. Vyriški žiedai yra kankorėžiuose; jie beveik be žiedkočių, geltoni. Moteriški kankorėžiai pailgai kiaušiniški, su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai lapų …

Paprastasis kadagys Read More »

Paprastoji avietė Erškėtinių šeimos puskrūmis. Auga miškuokirtimuose, pamiškėse, krūmuose. Avietės uogos yra ne tik skanios, bet ir sveikos. Vaistams renkamos  prisirpusios uogos giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedo. Plonu sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje, po to džiovinamos krosnyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50 laipsnių temperatūroje. Džiovinant uogas atvirame ore, …

Paprastoji avietė Read More »

Mažalapė liepa Liepinių šeimos medis. Lapai Širdiški, pražanginiai, ilgakočiai, kiek blizgantys. Žiedynai su 3-10 žiedų, pusiau skėtiniai, kvapūs, geltonai žalsvos spalvos. Žydi birželio – liepos mėnesį. Auga miškuose, paupiais, sodybose, pakelėse, parkuose. Lietuvoje yra daugiau kaip 10 rūšių, bet labiausiai paplitusi mažalapė liepa. Vaistams vartojami liepos žiedai. Jie skinami žydėjimo pradžioje, kol dar ne visi …

Mažalapė liepa Read More »

Miškinė sidabražolė Liaudyje dar yra vadinama vaisgina. Šakniastiebis beveik horizontalus, trumpas, sumedėjantis, rausvai rudas, su daugeliu plonų šakų. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, pūkuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Lapeliai pleištiškai pailgi, viršūnėje stambiai dantyti, bekočiai. Žiedai geltoni, ant plonų ilgų kotelių. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Auga durpynuose, šlapiose …

Miškinė sidabražolė Read More »