Sveikata

Trilapis pupalaiskis

Trilapis pupalaiškis

Trilapis pupalaiškis auga pelkėse, šlapiose pievose, pelkėjančių ežerų ir upelių pakraščiuose. Jo lapai vaistinei žaliavai renkami visiškai susiformavę, be kotelių, augalui tik pražydus ar žydint (pupalaiškis žydi antrojoje gegužės pusėje ir birželio pradžioje). Teisingai išdžiovinti šio augalo lapai turi būti šviesiai žali, labai kartaus skonio. Trilapio pupalaiškio lapuose yra karčiųjų medžiagų, alkaloidų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C, mineralinių medžiagų (mangano, jodo bei …

Trilapis pupalaiškis Read More »

gluosnio zieve

Gluosnis – vaistinis augalas

Gluosniai pražysta labai anksti ir žydi nuo kovo iki gegužės mėnesio. Balandžio ir spalio mėnesiais nuo trejų metų šakelių lupama žievė. Liaudies medicinos žinovai gydymui vartoja gluosnio žievės nuovirą, kuris ruošiamas iš 10 gramų džiovintos smulkintos žievės ir stiklinės vandens. Tokia arbata veiksmingai padeda nuo reumatinių ligų ir podagros, stabdo vidinį kraujavimą. Gluosnio žievės nuoviro kompresai dedami ant opų, blogai gyjančių žaizdų ir …

Gluosnis – vaistinis augalas Read More »

Dygliuotasis šaltalankis

Dygliuotasis šaltalankis

Dygliuotasis šaltalankis – dygliuotas 1,5-6 m aukščio krūmas arba medis. Žydi balandžio-gegužės mėn., sultingi, kvapnūs oranžiniai vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. ir ant šakelių gali išsilaikyti iki pavasario. Geriausiai vaisius rinkti spalio-gruodžio mėn.: po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Šis augalas turi daug polivitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Šaltalankio uogose yra daug vitamino C, vitaminų B1, B2, E, …

Dygliuotasis šaltalankis Read More »

Raudoklė

Raudoklė (Lythrum salicaria) Puikus antibakterinis žolynas, vaistažolė, turinti daug rišančių medžiagų, stabdanti kraujavimą ir viduriavimą. 19 šimtmetyje Anglijoje ji buvo plačiai vartojama siaučiant choleros epidemijai. Raudoklė gydė dizenteriją, šiltinę, hepatitus, stabdė gausius kraujavimus. Išoriškai raudoklė gydomos žaizdos, egzema, akių infekcijos. Be gydytojo rekomendacijos ar konsultacijos gydytis šia žole savarankiškai nepatariame. Raudoklė – aukštas (iki metro) daugiametis augalas keturbriauniais stiebais, nusagstytais tankiais žiedynais, žydi …

Raudoklė Read More »

Vaistinė melisa, 2

Tai daugiametis, žolinis, medingas citrinos kvapo augalas. Stiebas stačias, 50-60 cm aukščio, dažnai šakotas. Lapai 6-8 cm ilgio, kofuoti, kiaušiniški. Kaip vaistinis augalas, melisa žinoma dar nuo Avicenos laikų. Melisos preparatais gydomas skrandžio uždegimas, raminami reumatiniai skausmai. Šviežia ir džiovinta žolė vartojama patiekalams paskaninti. Lapai ir žiedai skleidžia malonų citrinos kvapą. Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Sėklos sėjamos į dėžutes šiltnamyje, …

Vaistinė melisa, 2 Read More »

Plunksnalapė kalankė

Plunksnalapė kalankė (Kalanchoe pinnata L.) Storalapinių (Crassulaceae) šeimos daugiametis, žolinis augalas, kilęs iš Madagaskaro. Pas mus auginama kambariuose. Lapų pakraščiuose išauga gemaliniai pumpurai, jie išleidžia keletą lapelių ir šaknelių – taip ir dauginasi. Žiedai žalsvi, vėliau rausvi, vamzdeliniai, sudaro šluotelinį žiedyną. Gerai auga puriame ir trąšiame žemių mišinyje, sudarytame iš 1 dalies velėnės, 2 dalių lapinės žemės ir 0.5 dalies …

Plunksnalapė kalankė Read More »

Kojų pėdų nuospaudos ir natūralūs metodai

Kojų nuospaudos, tai sustorėjęs raginis odos sluoksnis, kuris gali atsirasti per daug apkraunant krūviu savo kojas ir tuo pačiu pėdas. Tarp galimų nuospaudų atsiradimo priežasčių gali būti dėl per didelis kūno svoris ar per ilgos stovėjimo ant kojų valandos darbe ar atliekant kitą veiklą. Nuospaudų atsiradimo ant pėdų priežastimi gali būti nepatogi, spaudžianti, per ankšta ar …

Kojų pėdų nuospaudos ir natūralūs metodai Read More »

Pelkinė vingiorykštė

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje. Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė …

Pelkinė vingiorykštė Read More »

Scroll to Top