Rapsinis pjūklelis (Athalia colibri)
Kenkia kopūstams, griežčiams, ropėms, ridikams ir kitoms kryžmažiedėms kultūroms. Lapus graužia 15—20 mm ilgio pilkšvai žalios spalvos plikos raukšlėtos su juoda plačia galva ir 11 porų kojų lervos. Iš pradžių jos išėda nedideles skyles, vėliau visą lapų minkštimą, dažnai palikdamos vien tik gyslas. Lervos vystosi ir kenkia 2—3 savaites, paskui žemėje virsta lėliukėmis. Lėliukės laisvosios, gelsvos; apie 7 mm ilgio, ovaliuose kokonuose, kurių paviršius aplipęs dirvos grumsteliais.
Maždaug po 15 dienų pradeda skraidyti suaugėliai, kurie duoda pradžią antrai generacijai. Tai 7— 8 mm ilgio rausvai geltoni vabzdžiai su dviem poromis skaidrių plėviškų sparnų. Jų galva ir vidukrutinio šonai juodi. Patelės pilvelio gale turi įtraukiamą pjūklišką kiaušdėtę.Suaugėliai papildomai maitinasi kryžmažiedžių ir skėtinių šeimos augalų žiedų nektaru. Aktyvūs jie tik šiltomis saulėtomis dienomis. Ilgiau išsilaikius vėsiam lietingam orui, dalis kenkėjų žūva, nespėję sudėti kiaušinių. Kiaušinius patelės deda į lapų apatinės pusės minkštimą išilgai gyslų. Viena patelė padeda iki 300 kiaušinių. Po 4—12 dienų išsirita lervos. Baigusios vystytis, jos įlenda į žemę, kur pasigaminusios kokonus žiemoja. Pavasarį virsta lėliukėmis. Pavasarinės generacijos pjūkleliai skraido gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Per metus išsivysto dvi generacijos. Lietuvoje rapsinis pjūklelis gausesnis ir pavojingesnis sausomis ir karštomis vasaromis.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai suarti dirvas. Naikinti kryžmažiedes piktžoles. Pastebėjus pjūklelių lervas, apniktus augalus purkšti insekticidais.