Tabakinis tripsas (Thrips tabaci Lind.)
Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus.
Ant pažeistų svogūnų laiškų, agurkų ar kitų augalų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja, lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Ant tokių augalų lapų, ūglių ir žiedų gyvena patys kenkėjai — suaugę tripsai, lervos ir nimfos.
Jie siurbia augalų audinių sultis. Suaugusios patelės 0,8—0,9 mm ilgio, siauros, šviesiai geltonos, apaugusios trumpais rausvais šereliais. Antenos septynianarės. Sparnai siauri, tiesūs, pakraščiuose apaugę ilgomis blakstienomis, priekiniai tamsesni, ant jų pagrindinės gyslos yra šereliai. Pilvelis sudarytas iš 10 segmentų. Kiaušiniai balti, elipsiški. Lervos gelsvos, blyškios, pronimfos ir nimfos šviesiai geltonos. Žiemoja suaugę tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis, o šiltnamiuose — įvairiuose plyšiuose. Pavasarį jie minta piktžolėmis, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Kiaušinius deda į svogūnų laiškus ar kitų augalų lapų apatinės pusės audinį. Šiltnamiuose tabakinis tripsas vystosi 22—30 dienų. Per metus gali išsivystyti 7—8, lauke išsivysto 2—3 generacijos. Lietuvoje jis dažnas, kartais šiltnamiuose pastebimai kenkia, dažnai perneša virusines augalų ligas.
Apsaugos priemonės. Gerai išdezinfekuoti šiltnamius. Naikinti piktžoles šiltnamiuose ir teritorijoje aplink juos. Sunaikinti augalų liekanas, ypač rudenį, nuėmus derlių. Masiškai pasirodžius tripsams, agurkus purkšti insekticidais. Tripsus galima naikinti tokiais pat preparatais, kaip ir amarus bei voratinklinę erkę.