Gaminis pelėdgalvis (Phytometra (Autographa) gamma L.)
Pažeidžia įvairias daržoves, ypač kryžmažiedines, ir lauko kultūras: ankštines, kaupiamąsias, linus. Antroje vasaros pusėje, t. y. liepos pabaigoje—rugpjūčio pradžioje, daržovių lapuose matomos įvairaus dydžio skylės, išgraužtos vikšrų. Kartais lapai būna nugraužti visai, lieka vien stambesnės gyslos ir lapkočiai. Kenkia vikšrai. Drugio išskleisti sparnai 40—48 mm ilgio, priekiniai pilkšvai rudi, viduryje su sidabrinės spalvos dėme, panašia į graikišką raidę gama, arba lietuvišką ,,Y”, užpakaliniai be rašto, pilkšvi.
Vikšrai žali ar žalsvai geltoni, su šviesiomis išilginėmis juostelėmis. Jie turi 3 poras krūtinės ir 3 poras pilvelio kojų, todėl ropoja išlenkdami kūną — sprindžiuoja. Žiemoja vikšrai žemėje. Lėliukėmis virsta pavasarį. Drugiai skraido birželio mėn., dienomis, ypač popietėmis, ir papildomai maitinasi žiedų nektaru, todėl tuo metu juos dažnai galima matyti ant žydinčių augalų. Žalsvus rutuliškus kiaušinius patelės deda ant apatinės lapų pusės, iš pradžių ant piktžolių, vėliau ant kultūrinių augalų. Po 3—7 dienų išsiritę vikšrai kenkia maždaug 3 savaites. Užaugę jie pasigamina voratinklinius kokonus ir virsta lėliukėmis. Po 2 savaičių išsirita drugiai. Rugpjūčio— rugsėjo mėn. skraido antros generacijos drugiai. Gaminiam pelėdgalviui būdingi retkarčiais pasitaikantys masiniai antplūdžiai. Nuo jo labiausiai nukenčia piktžolėti pasėliai. Gausiausi ir žalingiausi yra pirmos generacijos vikšrai.
Apsaugos priemonės. Rudenį giliai suarti dirvą. Pavasarį naikinti piktžoles. Smarkiai vikšrų-apniktas daržoves purkšti entobakterinu arba greit irstančiais insekticidais