Tręšimas

Maisto medžiagas augalai gali pasisavinti šaknimis, tačiau kai kada šią funkciją atlieka ir lapai. Maisto medžiagos turi būti ne tik ištirpusios vandenyje, bet ir turėti tam tikrą cheminę struktūrą. Augalams reikia daug azoto (nitratų ar amonio druskų), fosforo (fosfatų), taip pat kalio, magnio bei kalcio. Dėl to šie elementai vadinami pagrindinėmis maisto medžiagomis. Mikroelementų – geležies, vario, mangano – taip pat reikia augalams, tačiau labai mažais kiekiais.

kompostas sauja

Maisto medžiagų stoka

Kiekvienas augalas iš dirvos pasisavina maisto medžiagų. Jei jų kiekis sumažėja, augalai lėčiau auga, keičiasi jų lapų spalva:

  • kai trūksta azoto bei fosforo, augalai skursta, silpnai krauna žiedus ir leidžia lapus. Be to, šviesėja lapų spalva;
  • kai trūksta fosforo, atsiranda rausvai rusvų dėmių;
  • kai trūksta kalio, magnio ar geležies, kinta lapų spalva. Nesunku atpažinti, kada augalai stokoja šių elementų. Kai per mažai kalio, lapų kraštai paruduoja. Jei trūksta magnio, senesni lapai gelsta, o jų gyslos lieka žalios spalvos; kai trūksta geležies, atvirkščiai, taip nutinka jaunesniems lapams.

Tręškime laiku

Augalo audiniams formuotis maisto medžiagų reikia tik tada, kai jis auga, leidžia lapus ar krauna žiedus. Pasibaigus vasarai, baigiasi ir augimas; vaisiai nuskinami. Maisto medžiagos traukiamos iš lapų ir kaupiamos šaknyse. Prasideda ramybės fazė, ir iš dirvos beveik neimama maisto medžiagų.
Jei tuo metu tręšite mineralinėmis trąšomis, jos bus išplautos ir pateks į gruntinius vandenis. Todėl tręšimas vėlyvą rudenį bei žiemą nereikalingas – taip tik teršiama aplinka.

Netręškime per gausiai

Per gausiai tręšdami, galite pakenkti ir augalui, ir aplinkai:

  • azoto perteklius skatina augalą leisti per daug ūglių: jie neįstengia sutvirtėti, pernelyg lengvai linksta ir tampa neatsparūs ligoms bei kenkėjams;
  • trąšų perteklius gali kauptis dirvoje ir ją užteršti; jis anksčiau ar vėliau išplaunamas į gruntinius vandenis, kur nitratais teršia geriamą vandenį.
    Azotinės trąšos pažeidžia biologinę upių bei ežerų pusiausvyrą;
  • pasėję ir prižiūrėdami augalus, dirvą tręškite saikingai. Jaunos šaknelės jautrios trąšų pertekliui ir įstengia įsiurbti tik labai nedidelį jų kiekį.

    Kiek maisto medžiagų reikia augalams

Pagal tai, kiek kuriems augalams reikia trąšų, sodo augalai skirstomi į tris grupes:

  • gausiai tręšiami – jiems reikia daug maisto medžiagų. Tai pomidorai, rabarbarai, daugelis kopūstų veislių, agurkai, moliūgai bei rožės;
  • vidutiniškai tręšiami – trąšų jiems reikia ne itin daug. Tai bulvės, morkos, salotos bei daugelis gėlių;
  • mažai tręšiami – maisto medžiagų jiems reikia labai mažai. Tai žirniai, pupelės, paparčiai, daugelis daugiamečių žolių bei giliai įsišakniję senesni medžiai. Jei dirvoje daug humuso, pakaks vieną kartą per metus patręšti kompostu.

Organinės trąšos

Gamtą tausojantys sodininkai daugiausia turėtų naudoti organines trąšas. Jei patręšite mėšlu, dirvos gyviai jį dar turės perdirbti; tik po to trąšose esančias maisto medžiagas galės naudoti augalai. Tai neįvyks per vieną ar dvi dienas. Todėl organinių trąšų reikia įmaišyti iš anksto. Tačiau jas naudojant sumažėja pertręšimo pavojus, be to, daugelyje daržovių būna mažiau nitratų, kurių perteklius nepageidautinas.

Organinės trąšos ilgam pagerina dirvą

Didžiausias organinių trąšų privalumas, kad jos apskritai pagerina dirvos kokybę. Kompostas, mėšlas didina jos purumą, jos gyviams teikia kuo įvairiausių maisto medžiagų; dirva geriau sulaiko vandenį. Šios trąšos virsta humusu.
Priešingai nei mineralinės, organinės trąšos tampa neišsenkančiu maisto medžiagų šaltiniu.
Maisto medžiagas dirvos gyviai įsisavina tik tada, kai gamta vėl bunda naujam gyvenimo ciklui: pavasarį, kai kyla temperatūra ir ima augti augalai. Taigi organinių trąšų maisto medžiagos naudojamos tik tada, kai jų iš tikrųjų reikia.

Kokių organinių trąšų galite įsigyti

Raguose bei kraujyje labai daug azoto, kauluose – fosforo. Tai tinkamai gali panaudoti sodininkai. Ragų, kraujo ar kaulų miltų galima įsigyti atskirai, galima įsigyti ir jų mišinio. Kuo smulkiau jie sumalti, tuo greitesnis poveikis. Šiuos miltus galima vartoti ir kartu su sideralinėmis trąšomis, taip pat vasarą tiems augalams, kuriuos reikia tręšti gausiai. Jei ketiname tręšti tik šiais miltais, būtina pridėti kalio. Čia tiks, pavyzdžiui, medžių pelenai. Jie turi stiprią šarminę reakciją, todėl netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Atkreipkite dėmesį – galima naudoti tik cheminėmis medžiagomis neapdorotų medžių pelenus. Anglių pelenuose esti sunkiųjų metalų, todėl sodui jie visiškai netinka.

Arklių ir galvijų mėšlas

Kadaise mėšlas buvo plačiausiai paplitusi trąša. Ir ne be reikalo – jame yra visų svarbiausių maisto medžiagų, ,be to, labai tinkamas jų kiekis. Tačiau prieš tręšiant jį reikėtų maždaug pusmetį kompostuoti (pūdyti). Geriausiai tinka galvijų bei arklių mėšlas su šiaudų pakratu. Pūdamas arklių mėšlas išskiria ypač daug šilumos, dėl to ankstyvą pavasarį jį galima naudoti dirvai šildyti.
Mėšle itin daug maisto medžiagų, todėl juo tręšti galima tik pavasarį, nes žiemą maisto medžiagos išplaunamos.

Patarimas
Paukščių mėšlas
Vertingos organinės trąšos taip pat paukščių mėšlas, kuriame maistinių medžiagų kiekis yra maždaug 3 kartus didesnis nei galvijų mėšlo. Karvelių ir vištų mėšle itin daug azoto bei fosforo. Deja, jis chemiškai stiprus, dėl to lepius augalus reikėtų tręšti nedideliais kiekiais ir labai atsargiai.

Kada tręšti mineralinėmis trąšomis

  • Tręšimas vien tik organinėmis trąšomis tinka, kai augalai gerai auga, tačiau jis netiks, jei skurstantiems augalams reikalinga „greitoji pagalba”. Iš organinių trąšų azotas išsiskiria tik po tam tikro laiko, todėl jomis tenka tręšti daug anksčiau nei mineralinėmis. Jei dėl kokių nors priežasčių to neįmanoma padaryti, tuo metu galima naudoti mineralines trąšas.
  • Maisto medžiagų ima trūkti ir šaltą pavasarį. Kuo žemesnė temperatūra, tuo pasyvesni dirvos gyviai ir tuo mažiau jie padeda augalams apsirūpinti maisto medžiagomis. Dėl to augalai, kuriuos tręšti reikia labai gausiai ar vidutiniškai, pavasarį auga lėčiau. Jei saikingai patręšime mineralinėmis trąšomis, jose esantis azotas paskatins augimą. Nuo vasaros pradžios tręšiama tik organinėmis trąšomis.

Kompleksinių trąšų reikia berti taupiai

Kompleksinių ar daugiakomponenčių trąšų naudojimas – paprasčiausias ir patogiausias būdas aprūpinti augalus visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Jose yra pagrindinių maisto medžiagų – azoto, fosforo bei kalio. Be to, daugelyje tokių trąšų rūšių yra ir mikroelementų. Beriant negalima viršyti nurodyto kiekio. Daugelis dirvų yra pertręštos kaliu bei fosfatais, todėl prieš tręšiant kompleksinėmis trąšomis, verta atlikti dirvos tyrimą.

Azotas – svarbiausia maisto medžiaga

Azotas – labai svarbi maisto medžiaga dirvai. Nors ore laisvo šio elemento pakanka, tačiau augalai įstengia jį įsisavinti tik nitratų ar amonio druskų pavidalu.
Azotas – svarbiausia augalų maisto medžiaga; be jo neįmanoma įsivaizduoti gero derliaus. Todėl augimo fazėje būtinos organinės medžiagos, kuriose gausu šio elemento, arba amonio salietra. Nitratai bei amonio druskos labai greitai išplaunami, todėl kiekvieną kartą jų reikia berti nedaug.

Patarimas
Patikrinkite kalio bei fosfatų kiekį dirvoje
Dažniausiai trūksta azoto; kitų maisto medžiagų dirvoje dažniausiai pakanka. Jei pH tinkamas, augalai jas įsisavina. Prieš berdami mineralinių trąšų, nustatykite kalio bei fosfatų kiekį dirvoje. Specializuotose parduotuvėse galite nusipirkti tam skirtų mėginių rinkinėlių. Jei minėtų elementų daug, reikėtų berti grynų azotinių arba kompleksinių trąšų, kuriose labai nedaug kalio ir (ar) fosfatų.

Azotinės trąšos

Yra trąšų, kuriose yra tik vienos augalams reikalingos maisto medžiagos. Grynos azotinės trąšos tinka dirvai, kurioje gausu kalio bei fosfatų. įvairių jų rūšių rūgštingumas skirtingas:

  • kalcio amonio salietra yra neutrali; ji tinka visoms dirvoms ir visoms kultūroms;
  • amonio salietra yra nelabai rūgšti; ją galima berti į kalkingas dirvas pH kiekiui sumažinti. Ji taip pat tinka rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams;
  • kalcio salietra yra šarminė, todėl naudojama tik rūgščioms dirvoms ar šarmingą dirvą mėgstantiems augalams.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top