Dauginimas sėklomis

Šis būdas greitas tik dauginant vienamečius augalus, kurie per vienerius metus išauga ir pražysta. Nuo sėjos iki žydėjimo praeina paprastai 8 -12 savaičių. Kai kurių augalų sėklos dygsta mėnesių mėnesiais (palmės), o paskui praeina net keleri metai, kol augalas subręsta ir gali žydėti. Mėgstantiems eksperimentuoti dauginimas sėklomis teikia galimybę susipažinti su begale rūšių. Tam tikros parduotuvės pastaruoju metu prekiauja kuo įvairiausių žydinčių ir nežydinčių augalų, palmių bei kaktusų sėklomis. Nereikia pamiršti ir egzotiškų vaisių sėklų, kurios lieka suvalgius minkštimą.
Dygdamos sėklos sukaupia daug vandens ir išbrinksta, sėklos kevalas sprogsta ir tarsi iš miego pabunda augimą skatinančios medžiagos. Pirmiausia pradeda augti šaknis, paskui ūglis, po to pasimato paprastos sandaros sėklaskiltės, ir pagaliau — tikrieji lapai. Sėklaskiltės nuvystą, ūglis stiebiasi, išauga vis daugiau lapų, augalas auga. Palankiausias laikas sėjai yra pavasaris. Jei turite specialų šviestuvą, galite sėti ištisus metus ir daigelius, išdygusius rudenį arba žiemą, auginti toliau dirbtinėje šviesoje.

Ką privalu žinoti apie dauginimą
Kai kurie augalai turi nuodingųjų medžiagų, kurios ištykšta juos įpjovus ir gali suerzinti odą bei gleivines (—> perspėjantys nurodymai atskiruose augalų aprašymuose), be to, galima susižeisti, todėl dirbkite mūvėdami pirštines. Dirbdami netrinkite akių ir stenkitės, kad augalų syvai nepatektų į atviras žaizdas. Įpjautas “kraujuojančių” (pavyzdžiui, karpažolinių) augalų vietas panardinkite į vandenį — tai stabdo syvų tekėjimą.
Ko reikia augalų dauginimui

• Žemės arba durpių puodelių sėjai bei daigų auginimui
• Indo su gaubtu arba šildomos dauginimo lysvės (gali būti nedidelis šiltnamis arba šildymo padėklai augalams, kuriems būtinas šiltas dirvožemis)
• Puodelių iš presuotų durpių arba plastmasės
• Lazdelės daryti duobutes sodinukams
• Etikečių augalams sužymėti
• Vandeniui atsparaus pieštuko užrašams
• Aštraus virtuvinio arba skutimosi peilio
• Šaknijimosi miltelių
• Medžio anglies miltelių arba smulkių gabalėlių

Dauginimui tinkama dirva
Kone visi augalai gerai dygsta ir šaknijasi nepertręštame dirvožemyje, kuris gerai praleidžia ir sugeria vandenį bei yra purus.
Svarbiausia sąlyga: jame neturi būti žalingų mikroorganizmų. Galima pačiam pasigaminti mišinį iš dviejų dalių netręštų durpių ir vienos dalies kvarcinio smėlio arba įsigyti parduotuvėje žemės, specialiai paruoštos auginimui arba sėjai, pavyzdžiui, O, P arba TKS 1. Neblogai tinka ir durpių puodeliai, kurie dažniausiai gaminami iš šiek tiek patręštų durpių.
Kaktusams naudojamas mišinys iš trupintos pemzos, rupaus kvarcinio smėlio ir trupučio smulkintų durpių. Norint sunaikinti užkratą bei grybelių sporas, mišinį patartina porą valandų palaikyti orkaitėje 170°C temperatūroje. Beje, augalus į jį sodinti galima tik praėjus dviem dienom.
Sukulentams, tai yra daugiamečiams sausų vietų augalams, turintiems storus, mėsingus, sultingus stiebus (kaktusai), lapus (agava, alavijas) arba šaknis (kai kurios pelargonijos), kuriems reikia orui ypač laidaus dirvožemio, labai patinka kvarcinis smėlis arba perlitas. Nenaudoti statybinio smėlio!
Vandenyje auginamu augalų daigai laikomi smulkiai grūdėtame (2-4 mm dydžio grūdeliai) keramzite arba plastiko gurvuoliuose. Auginimo rinkinį su grotuotais gėliapuodžiais galima įsigyti tam tikrose parduotuvėse.
Vandenyje šaknijasi aglaonema (Aglaonema), begonija (Begonia), krotonas (Codiaeum), margenis (Coleus), skindapas (Epipremnum), Šliaužiantysis fikas (Ficus pumild), vaškuolė (Hoya), Hypoestes, Polyscias, sanpaulija (Saintpaulia), tradeskantė (Tradescantia), zebrina (Zebrina) ir daugelis kitų augalų, kurių čia nesuminėsi.

Dauginimas sėklomis
Daugelį kambarinių gėlių rūšių ir jų mišrūnų galima išauginti iš sėklų. Kuo šviežesnės sėklos, tuo didesnė jų dalis sudygsta. Kai kurie sėklų prekijai laiko juos tam tikruose maišeliuose, kurie saugo nuo dygimo, taigi juos atidaryti geriau prieš pat sėją. Visuomet geriau paisyti patarimų, pateiktų ant sėklų maišelio. Ten nurodoma, ar sėklas apiberti žemėmis (tamsoje dygstantys augalai), ar ne (šviesoje dygstantys augalai), ar prieš sėją jas pamerkti į drungną vandenį, ar jas reikia praplėšti. Nurodoma optimali daiginimo temperatūra, kuri svyruoja nuo 18°C (žemiausia) iki 25-28°C (aukščiausia). Dideles sėklas geriausia sėti po vieną durpių puodeliuose, mažas, smulkias sėklas — dubenėliuose
sėjai.

Sėkmingai sudaiginti sėklas durpių puodeliuose bus nesunku net pradedančiajam gėlininkui. Sėjinuko saknys tokius puodelius netrukus perauga, tačiau per sodinant jį į didesnį gėliapuodį, šaknų gniužulo nereikia ardyti.

Kaip sėjama į durpių puodelius

1 Durpių skritulėliai sudedami į didelį plokščią indą ir laistomi drungnu vandeniu, kol išbrinksta. Vandens perteklius nupilamas.
2 Į kiekvieną durpių puodelį įspaudžiama sėkla (maždaug į 1 cm gylį), apiberiama žeme ir apdengiama gaubtu. Indas pastatomas šiltoje, šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje.
3 Kai sėklos sudygsta, reikia nepamiršti indą dažnai vėdinti, kad ant gaubto susikaupusi rasa nutekėtų į šalį ir daigeliai neimtų pūti. Sėjinukams augant, atitraukti juos vis toliau vieną nuo kito!

Daroma taip:
Sėklas pasėti į durpių puodelius arba į dubenį sėjai. Dubens apačioje turi būti keramzito arba kitos drenažui tinkamos
medžiagos bent piršto storumo klodas. Žemės ant šioklodo pilama tiek, kad iki viršaus liktų kokie 3 cm. Žemę išlyginti, padaryti vageles ir į jas pasėti sėklas. Tamsoje dygstančių augalų sėklas per sietelį apiberti žemėmis ir šiek tiek įsprausti gilyn. Beje, viršutinis žemės sluoksnis turėtų būti tik dusyk storesnis už pačią sėklą. Žemę apipurkšti minkštu drungnu vandeniu, kad ji vos sudrėktų. Dubenį apdengti gaubtu, polietilenu arba stiklu.
Patarimas: Labai smulkias sėklas prieš sėją pravartu sumaišyti su smulkiu smėliu — tuomet jos geriau pasiskirstys. Patogumo dėlei galima sulenkti perpus lakštą popieriaus ir juo berti sėklas į dirvą.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top