Žemaūgiai vaismedžiai

Didelių ir mažų vaismedžių šalininkų yra visuose kraštuose. Paprastai ir vieni, ir kiti turi daug argumentų, gindami savo pozicijas. Nežiūrint to, žemaūgiai vaismedžiai sulaukia vis daugiau šalininkų. Pažiūrėkime į situaciją daugiau iš žemaūgių vaismedžių augintojo pozicijų. Kokie gi nedidelių vaisinių medelių auginimo privalumai?

zemaugis-vaismedis

Sodo plotas

Daug ką nulemia tai, kiek ploto ir erdvės sode užima vienas ir kitas augalas. Pavyzdžiui, aukštaūgės obels šakos gali prasidėti maždaug dviejų metrų aukštyje, o jos vainiko skersmuo 10-12 m. Kriaušės medžio ir vainiko matmenys taip pat yra panašūs. Tokie medžiai užstoja saulę ir sau, ir kaimynui.

Dabar soduose ar prie namų vis populiaresni tampa krūmo formos arba kamieniniai medžiai. Jų vainikas nedidelis, kamieno aukštis 40-60 cm. Reiškia, kad vietoje vieno aukštaūgio medžio galima pasodinti dešimt žemaūgių, dešimt skirtingų rūšių ir veislių vaismedžių, kurie derės skirtingu laiku.

Ankstesnis vaisių derlius

Dar vienas ryškus privalumas – žemaūgių vaisiais džiaugtis galima kur kas anksčiau. Įskiepijus daugumą didžiųjų obelų, vaisiai pradeda derėti penktais, šeštais metais ar net vėliau. Ta pačia veisle įskiepyjus žemaūgę obelaitę, vaisius ragauti galima jau antrais, trečiais metais.

Dažnai obelis, įskiepyta į silpnai augantį poskiepį, pradeda derėti antraisiais augimo metais. Kriaušės paprastai skiepijamos į svarainį ir pradeda derėti dviem metais vėliau nei obelys. Medeliai neužauga didesni ir platesni nei 2,5 m. Taisyklingai genint kamienines obelis, tarp kamienų pakanka 1,5 m atstumo, o antraisiais augimo metais, pradėjus derėti, jos subrandina 30-40 kg vaisių.

Iš kaulavaisinių augalų auginamos žemaūgės vyšnios. Taisyklingai genint, vyšnia užauga kaip didelis krūmas.

Jau eilę metų specialistai stengiasi išauginti  krūmo formos graikinį riešutmedį. Nemažai dirbama, išvedant žemaūges slyvas, persikus, abrikosus.

Patogumas skinti vaisius

Gal iš pirmo žvilgsnio ir nelabai aktualus dalykas, tačiau jei pasvarsčius kiek rimčiau, tai gana svarbus privalumas – ant nedidelių medelių augančius vaisius yra žymiai lengviau pasiekti ir nuskinti. Kopėčios reikalingos mažesnės arba jų visai nereikia.

Vaisių skonis

Nykštukiniai vaismedžiai paprastai sunokina didesnius, spalvotesnius ir skanesnius vaisius. Išvaizda ir skonis – tai turbūt svarbiausi privalumai vartotojui.

Keletas patarimų apie sodinimą ir priežiūrą

Sodinukus ant žemaūgių poskiepių sodinti geriausia pavasarį. 50-80 cm gylio, 1 m pločio duobes sodinimui reikia iškasti rudenį ir žiemos metu laikyti užpildytas humuso, durpių-komposto ir superfosfato mišiniu (pastarąjį galima pakeisti fosforo trąšomis).

Sode mažaūgiai medeliai gali augti atskirame plote ar eilėse tarp įprasto, tradicinio aukščio medžių.

Vaismedžių, įskiepytų į žemaūgius poskiepius, priežiūra yra panaši, kaip ir įprastų medžių. Tik turėtume nepamiršti, kad žemaūgių poskiepių šaknų sistema yra kur kas smulkesnė ir silpnesnė, todėl gali greičiau nukentėti nuo sausros vasarą ar šalčio žiemą. Atsižvelgiant į tai, reikia kruopščiai prižiūrėti ir apsaugoti šaknų sistemą nuo pažeidimų. Esant sausam orui, stebėti dirvožemio drėgmę ir, jei reikia, purenti, laistyti ir mulčiuoti dirvą aplink medelius. Žiemą, kad išsaugoti šilumą dirvoje, mulčiuojame medžio lajos perimetru.

Aplankyta 34 iš viso, 1 šiandien)

Parašykite komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *