Daugiamečių žolinių augalų turi būti ne tik valstiečio sodyboje. Kiekvienam sodo kampeliui galima rasti tinkamų rūšių. Jie kasmet žydi, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Tai daugiamečiai augalai, todėl juos rinktis reikia labai kruopščiai. Vešlių daugiamečių gėlių lysvė – tikra puošmena bei kiekvieno sodininko pasididžiavimas.
Pirkite tik sveikus augalus
Krūmeliai turi būti kompaktiški ir vešlūs, lapai – sveiki ir žali. Pakitusi lapų spalva ir belapiai stiebai gali būti ligų, kenkėjų ar maisto medžiagų stygiaus požymis. Sveikos šaknys būna tvirtos; perlaužtos, jos neturi būti rusvos spalvos.
Kaip įveisti daugiamečių žolinių augalų lysvę
Toks gėlynas turėtų džiuginti ne vienerius metus. Todėl jį planuoti reikėtų itin kruopščiai. Atkreipkite dėmesį – aukštesnieji augalai neturėtų stelbti žemesniųjų. Kiekvienam augalui palikite pakankamai vietos, kad kitais metais jis galėtų išsiplėsti. Tuščius gėlyno plotelius galima apsėti vienametėmis gėlėmis.
Kaip dauginti daugiamečius žolinius augalus
Daugelį tokių augalų dauginti labai lengva.
Antžeminę peržydėjusių augalų dalį nupjaukite arba pavasarį prieš leidžiant ūglius, arba vasaros pabaigoje (ar prasidėjus rudeniui).
Smeigdami kastuvu atskirkite dalį kero arba, atsargiai iškasę visą augalą, kerą padalykite į dvi ar keturias dalis.
Sudėtingiau augalus dauginti sėklomis. Nepamirškite, kad daugelis paplitusių rūšių, pavyzdžiui, gencijonai ar auskarėliai – tai šalčio nebijantys augalai; jie sėjami žiemą į vazonus.
Patarimas
Nuvytą žiedai nuskinami
Nužydėjusius žiedus reikia nuskinti ne tik todėl, kad augalai geriau atrodytų. Taip augalai skatinami krauti naujus žiedus, o ne eikvoti jėgas sėkloms brandinti.
Daugiamečiai žoliniai augalai mėgsta saulėtas vietas
Saulėtoje vietoje įvairių daugiamečių gėlių mišinys gali virsti tikra spalvų jūra. Anksti žydinčios gėlės derinamos su vėliau žydinčiomis – tada puošnusis kilimas ilgai džiugina akį. Pavyzdžiui, veronikas, katilėlius, lubinus bei bijūnus galima sodinti kartu su vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žydinčiais flioksais, šiurkščialapiais astrais, pentiniais, vasariniais šalavijais, sauleniais ar rudbekijomis.
Daugiametės gėlės pavėsingoms vietoms
Po medžiais bei krūmais ankstyvą pavasarį pražysta juodžolės. Šiaurinėje sodo pusėje puikiai veši rasakilos, rausvosios rusmenės, auskarėliai bei miško katilėliai, nors saulė juos apšviečia vos keletą valandų per dieną. Rudeninės kurpelės bei astilbės pusiau pavėsingas bei pavėsingas vietas prašmatniais žiedais papuošia vėliau.
Žemaūgių augalų kilimas
Žemaūgių daugiamečių augalų kilimas labai tinka alpinariume, nuostabiai įrėmina gėlynus bei takelius. Aubretės, žemaūgiai gvazdikai, aitrieji šilo-kai bei uolaskėlės puikiai atrodo ir dideliuose terasų vazonuose. Daugelis šių žemaūgių augalų – sausų nederlingų vietų gyventojai, tačiau jie gerai jaučiasi ir sode.
Tinkama priežiūra
Jei tokie žemaūgiai augalai sodinami į sunkią dirvą, jų tręšti nereikia. Jie negali pakęsti pažliugusios dirvos, todėl jokiu būdu nesodinkite jų drėgnose vietose. Sunkiose dirvose pirmiausia įrenkite žvyro drenažą.
Nuodingi augalai
Kai kurios visų mėgstamos gėlės nuodingos. Atsargiai elkitės su rusmenėmis, daugiažiedėmis baltašaknėmis, pakalnutėmis ir ypač melsvosiomis kurpelėmis. Jei turite mažų vaikų, šių augalų geriau nesodinkite.
Pavėsingose vietose sodinkime paparčius
Drėgna dirva, kurioje gausu humuso, bet ne itin daug saulės – ideali vieta daugeliui paparčių rūšių. Jų smulkiai plunksniškų ar liežuvėlio formos lapų vėduoklės sukuria dekoratyvias ryškiai žalias saleles. Jonpaparčiai, blužniapaparčiai, šertvės bei kelminiai paparčiai dažniausiai dauginami ūgliais. Šios rūšys sode dauginamos atlankomis.
Patarimas
Kuo apsodinti tvenkinio kraštą
Itin drėgnose vietose, pavyzdžiui, prie tvenkinio, paparčiai ištveria ir intensyvesnius saulės spindulius. Nedidelė drėgna lomelė prie kranto puikiai tinka vešlioms karališkosioms osmundoms (Osmun-do regalis) ar onoklėjoms (Onoclea sensibilis). Stambialapių augalų kaimynystėje šie žali gražuoliai jaučiasi puikiai.
Dekoratyvinės žolės
Yra neįsivaizduojama daugybė žolių rūšių. Jų žiedai mažučiai ir neišvaizdūs, tačiau formų įvairovė begalinė. Derinamos su ryškiažiedžiais augalais arba vienos jos teikia sodui ypatingo žavesio. Daugelį žolių rūšių tręšti ir laistyti reikia labai retai, todėl jos geriausiai tinka sodui, jeigu jo priežiūrai nenorime skirti daug laiko.
Miško žolės mėgsta pavėsį
Pavėsį mėgstančios žolės, pavyzdžiui, viksvos (Carex) bei kiškiagrikiai (Luzula), gerai augs puveningoje drėgnoje dirvoje, po medžiais bei krūmais. Čia auga visžalės plačialapės viksvos (Carex plantaginea), plaukuotieji kiškiagrikiai (Luzula pilosa), baltais žiedais besipuikuojantys snieginiai kiškiagrikiai (Luzula nivea) bei daugybė miškinių kiškiagrikių (Luzula sylvatica) atmainų.
Sausų vietų augalija
Kai kurios augalų rūšys puikiai auga alpinariume. Dekoratyviųjų žolių kuokštai kartu su Viduržemio jūros pakrančių augalija akmenuotą šlaitą pavers jaukia vietele. Čia puikiai tiks baltais šilkiniais plaukais pasipuošusios blakstienuotosios striepsnės (Mélica ciliata), tankiai sužėlę eraičinai (Festuca gautieri) bei dailiosios ašarėlės (Briza media).
Patarimas
Dekoratyviosios žolės – sodo puošmena
Saulėtose ir pusiau pavėsingose vietose, vidutiniškai drėgnose dirvose gerai auga argentininės kortaderijos (Cortaderia selloana) bei miskantai (Miscanthus sinensis). Ir viena, ir kita rūšis išauga iki dviejų metrų aukščio, todėl joms reikia daug maisto medžiagų. Žemesni ir mažiau reiklūs ryškiaspalviai melsvieji eraičinai (Festuca cinérea), vėlai pražystančios plaukuotosios soruolės (Pennisetum alopecuroides) bei rykštinės viksvos (Panicum virgatum).