Juodasis pūdymas išlaikomas visą pavasarį iki liepos mėnesio pradžios. Tuo laiku medžiai purškiami, naikinant visokius kenkėjus.
Tarpueiliuose galima pasėti augalų, kurie medžiams nekenktų, pvz. ankštinių. Šie augalai savo šaknyse sukaupia azoto junginius ir tuo atneša naudos medžiams.
Aktualus dalykas yra sodo tręšimas. Kuo sodas derlingesnis, juo gausiau jis turėtų būti tręšiamas. Vieną kartą per trejus metus, o jeigu galima ir dar dažniau, vienam arui turi tekti apie 300 kg mėšlo. Taip pat naudingos srutos, kai jos pilamos į vagas. Sodą tręšti reikia ir mineralinėmis medžiagomis, ypač azoto, kalio, fosforo. Jeigu kuriais metais nebuvo tręšta mėšlu, tai vidutiniam medžiui reikia 3-5 kg azotinių trąšų, 2-3 kg kalio druskos ir 4-6 kg superfosfato. Kalio druska ir superfosfatas išberiami visame sodo paviršiuje ankstyvą pavasarį iki arimo, o azotinės trąšos – ariant sumaišomos su žeme. Azotinėmis trąšomis praktiška tręšti du kartus per metus: pusę nurodytos normos išberti pavasarį, o kitą pusę vėliau, bet iki liepos mėnesio.
Kartais naudinga mineralines trąšas užkasti į gylį. Reikia aplink medį, ten kur baigiasi vainikas, iškasti apie 30 cm gylio duobes arba vagas. Į jas supilti trąšas ar jų tirpalą, ir duobes ar vagas užlyginti.