Infekcinės triušių ligos
9 infekcinės triušoų ligos, jų gydymas, profilaktika, ligos požymiai
1 . Listeriozė
Listeriozė. Sukelia Listeria monocytogenes rūšies bakterijos . Tai dažna graužikų ir kitų gyvulių liga . Ja gali susirgti galvijai, arkliai, kiaulės , ožkos ir žmonės . Ligą platina pelės ir žiurkės . Šiai ligai mažiau atsparūs blogai šeriami triušiai , jaunikliai , triušingos patelės. Sveiki triušiai užsikrečia per tiesioginį kontaktą su sergančiais, per pašarus, vandenį. Dažniausiai triušiai serga žiemą ir pavasarį.
Ligos požymiai:
Pažeidžiama centrinė nervų sistema, triušė išsimeta, prasideda tešmens uždegimas, pakyla temperatūra. Listeriozė būna žaibinė, ūmi, apyūmė, lėtinė ir nervinė.
Žaibinė forma. Ligos požymių beveik nebūna , triušiai krinta per kelias valandas.
Ūmi forma. Triušiai mažai juda, neėda, temperatūra pakyla iki 40 laipsnių C, kailis praranda blizgesį, gyvulys krinta. Išskrodus randama kraujosruvų gerklėje, plaučiuose, blužnis tamsi, padidėjusi, joje ir kepenyse yra segtuko dydžio baltų dėmelių.
Apyūmė forma. Dažniausiai serga triušingos patelės. Jos neėda, kailis praranda blizgesį, iš lytinių organų teka rusvos išskyros, likus 2 – 3 dienoms iki atsivedimo išsimeta ir krinta. Nugaišti gali ir staiga. Išskrodus blužnyje ir kepenyse randama segtuko galvutės dydžio baltų dėmelių, blužnis tamsiai ruda, dvigubai padidėjusi.
Lėtinė forma. Taip pat dažniausiai serga patelės. Jos prastai ėda, liesėja, pagaliau visai nustoja ėdusios. Tai trunka apie du mėnesius.
Triušingos patelės triušiukus atsiveda anksčiau laiko ar išsimeta. Vaisiai gali sudžiūti gimdoje ir negimti. Tokia triušė lieka nevaisinga.
Nervinė forma. Vystosi iš lėto. Iškrypsta kaklas, galva nusvyra į šoną, triušis netenka lygsvaros. Jis krinta ant šono, stengiasi atsikelti, virsta ant nugaros, vėl ant šono. Ši ligos forma tęsiasi kelis mėnesius, kol triušis nugaišta. Gydymas. Veterinarijos gydytojas paskiria antibiotikus, sulfanilamidus, bromo preparatus.
Profilaktika. Reikia naikinti peles, žiurkes, prie triušių neleisti paukščių, gyvulių, pašalinių žmonių. Listerioze gali užsikrėsti ir žmonės.
Ypač imlūs vaikai. Sergančių triušių mėsos geriau nevalgyti arba ją virti ne mažiau kaip 2 valandas. Narvai, kuriuose buvo sergantys triušiai, išvalomi ir išdeginami liepsnalempe. Kritę triušiai, išsimetę triušiukai sudeginami arba giliai užkasami, kad neprieitų graužikai ir neplatintų ligos. Triušidė išbaltinama šviežiai gesintomis kalkėmis. Infekcinis laikotarpis baigiasi po 2 mėn. nuo paskutinio kritusio triušio . Visą šį laiką atidžiai stebimi sveikieji triušiai .
2. Paratifas
Paratifas. Sukelia mikrobai. Užkrečiama per nešvarius pašarus ir vandenį. Užsikrėtusių triušių inkubacinis periodas tęsiasi 1 – 3 savaites ar ilgiau. Persirgę triušiai ilgai būna užkrato nešiotojai. Paratifo yra ūmi ir lėtinė forma.
Ūmi forma. Dažniausiai serga 1 – 3 mėn. triušiukai. Jie pamažu nustoja visai ėsti, tampa nejudrūs, vangūs, pradeda viduriuoti rusvomis, gleivėtomis išmatomis, vėliau su krauju. Serga 2 – 3 dienas ir krinta.
Lėtinė forma. Tęsiasi ilgai, serga 3 – 6 mėn. triušiukai. Ligos požymiai tokie patys kaip ir ūmios formos. Jaunikliai labai suliesėję krinta. Išskrodus randama labai padidėjusi blužnis, storosiose ir aklojoje žarnose matyti daugybė nuo aguonos grūdo iki žirnio dydžio židinėlių.
Storosios žarnos, ypač akloji, pastorėjusios, pasruvusios krauju. Kepenyse yra apmirusio audinio židinių. Triušingų patelių vaisiai mumifikuoti.
Gydymas, deja, neefektyvus, todėl visus sergančius triušius reikia užmušti ir sudeginti.
3. Pastereliozė
Pastereliozė. Dar vadinama hemoragine septicemija, infekciniu rinitu, užkrečiama sloga. Sukelia aplinkoje labai paplitęs mikrobas – pasterela. Jis randamas net sveikuose triušiuose. Mikrobas yra neatsparus, bet dirvoje išsilaiko 4 mėn., mėšle – keletą mėnesių, vandenyje – 18 dienų. Pasterelos 70 – 90 laipsnių C temperatūroje žūsta per 5 – 10 min. Dažniausiai suserga blogai šeriami ir prastai prižiūrimi įvairaus amžiaus triušiai. Yra žaibinė, ūmi, poūmė ir lėtinė ligos formos.
Žaibinė forma. Buvęs sveikas triušis randamas negyvas. Diagnozė nustatoma bakteriologinėje laboratorijoje tik skrodus triušį.
Ūmi forma. Slaptasis periodas – 2 – 3 dienos. Serga suaugę, bet dažniau 1 – 3 mėn. triušiukai, ypač jei anksčiau auginti triušiai sirgo – pasterelioze. Nugaišta 65 – 85 % triušių, liga labai greitai išplinta. Triušiai suserga staiga: pakyla iki 41 – 42 laips. temperatūra, padažnėja kvėpavimas, triušiai pasidaro apatiški, čiaudi, iš šnervių teka skystos, vėliau tirštos, pūlingos, putotos, su krauju išskyros. Kvėpavimas karkiantis. Triušis ima vemti, viduriuoti. Temperatūra krinta iki 33 – 35 laips. temperatūros. Gyvulėlis nustoja ėsti, nusilpsta, nepastovi, guli ant šono.
Poūmė forma. Tai plaučių ir pleuros pakenkimai. Triušiai blogai ėda, liesėja, ima sunkiai kvėpuoti, iš šnervių teka išskyros, plaučiuose atsiranda karkalų. Serga 1 – 2 savaites. Išskrodus krūtinės ląstoje randama rausvo skysčio, konstatuojamas plaučių uždegimas, plaučia būna padengti fibrino krešuliais.
Lėtinė forma. Sunkiai pastebima. Išskyros iš šnervių negausios, jas triušiai nusivalo kojytėmis. Tai užkrečiama sloga. Kvėpavimas murkiantis. Triušis liesėja. Išskyros iš nosies teka pūlingos, drumstos, gleivėtos. Jos išdžiūsta, užkemša šnerves, pablogėja kvėpavimas.
Pagurklis visada šlapias, plaukai sulipę. Triušis, valydamas kojomis pagurklį, pūliais užkrečia akis, jos pradeda pūliuoti – išsivysto pūlingas konjunktyvitas ir triušiai dažnai apanka.
Lėtinė forma dažnai prasideda plaučių uždegimais, pleuritais. Triušingos patelės krinta ar suserga pieno liaukų uždegimu – mastitu.
Po oda ar limfmazgiuose susiformuoja pūliniai. Išskrodus randama pakitę inkstai ir kepenys, padidėjusi blužnis, jei buvo komplikacijų, – skysčio plaučių ertmėje. Žindukliai pasterelioze neserga, bet nujjunkyti triušiukai šiek tiek nusilpsta ir gali užsikrėsti. Ypač pavojingi suaugę suaugę sveiki triušiai – užkrato nešiotojai. Norint išsiaiškinti, kurie triušiai platina ligą, į šnerves jiems lašinama 0,2 ml 0,1 – 0,2 % vandeninio briliantinės žalumos skiedinio. Pastereliozės nešiotojams iš šnervių ima tekėti pūlingas skystis, o sveikiems – ne.
Gydymas. Du kartus per dieną po oda leidžiama 0,2 – 0,5 ml gentamicino arba 20 mg/kg oksitetraciklino. Triušiai išgyja per 2 – 3 dienas. Iki 40 dienų jauniklius nuo pastereliozės apsaugo antihemoraginis septicemijos serumas, po 4 ml/kg kartą per savaitę. Vyresni triušiai vakcinuojami. Sergančių triušių, jų skerdienos negalima parduoti ir išvežti be veterinarijos gydytojo leidimo.
4. Infekcinis stomatitas
Infekcinis stomatitas. Dar vadinamas ” šlapiuoju snukeliu “. Sukelia filtruojamas virusas, kuris yra neatsparus išoriniams veiksniams.
Kitiems gyvuliams ši liga nepavojinga, žmonės ja neapsikrečia. Dažniau serga nuo 20 dienų iki 3 mėn. triušiukai, kai staiga pakinta aplinkos temperatūra, būna drėgna, viename narve laikoma daug triušių, nepalankios sąlygos, nesilaikoma šėrimo taisyklių. Suaugę triušiai serga retai. Triušiukai užsikrečia per įdrėskimus gerklėje, burnos gleivinėje, lūpose, liežuvyje. Sergančius šerkite minkštais pašarais: jauna žole, virtom bulvėm su sėlenomis, rūgusiu pienu. Liga plinta greitai, krinta 30 – 40 proc. triušių.
Susirgęs triušis labai seilėjasi, kartais viduriuoja, burnos gleivinėje, ant liežuvio atsiranda mažų žaizdelių, paraudimų. Nuo gausaus seilėjimosi sušlampa pagurklio plaukai. Tai būdingas stomatito požymis. Triušiai sunkiai kramto pašarą, liesėja ir po 5 – 7 dienų nugaišta.
Gydymas. Specifinio gydymo nėra . Bet laiku gydomi triušiukai per 2 – 3 dienas pasveiksta. Lūpos ir gerklė tepama 2 proc. mėlynojo akmenėlio vandeniniu, 1 : 1000 kalio permanganato ar 2 proc. vario sulfato vandeniniu tirpalu, į burną 1 – 2 kartus per dieną beriama po 20 mg biomicino , po 200 mg/kg sulfadimezino ar streptocido.
5. Septikopiemija
Septikopiemija. Sukelia stafilokokai, pasterelos. Tai kraujo užkrėtimas. Ką tik atvesti triušiukai užsikrečia nuo mastitu sergančios triušės ar šėriko rankų pūlinių, gali būti ir kitos priežastys. Triušiukams ant letenėlių, galvos, pilvo atsiranda smulkių pūlinių, kurie didėja ir po 3 – 6 dienų triušiukai nuo kraujo užkrėtimo krinta. Likę gyvi blogai auga, nesivysto.
Gydymo kol kas nėra. Triušiukai ir mastitu serganti triušė užmušami.
6. Tešmens uždegimas – mastitas.
Tešmens uždegimas – mastitas. Sukelia mikrobai – stafilokokai , streptokokai , pasterelos , kurie patenka į tešmenį pro spenelių žaizdas ar kraują. Triušės mastitu suserga tuoj po atsivedimo: speneliai ir pieno liaukos patinsta, parausta, pasidaro skausmingos. Po savaitės piene atsiranda pūlių. Patelės ima mažai ėsti, liesėja, pasidaro nejudrios, užtrūksta. Jei liga užsitęsia, ant tešmens atsiranda pūlinių, kuriems pratrūkus teka tiršti, balzgani pūliai. Užgijus vieniems, atsiranda kiti, ir taip tęsiasi kelis mėnesius.
Gydymas. Dvi dienas į tešmenį švirkščiamas penicilinas, po 5000 – 6000 TV 3 kartus per dieną. Ant snukio 5 dienas 3 kartus per dieną beriama po 0,2 – 0,3 g streptocido. Tešmuo patepamas ichtioliu.
7. Konjunktyvitas
Konjunktyvitas. Pūlingas vokų gleivinės uždegimas . Sukelia pūlių bakterijos – stafilokokai , pasterelos .Dažniau serga jauni triušiukai.
Parausta akių gleivinė, akys ašaroja, vėliau pūliuoja. Vokai sulimpa, ragena padrumzlėja ir rtiušiukai apanka.
Gydymas. Akys plaunamos 1 : 1000 rivanolio skiediniu ar 2 – 4 proc. boro rūgšties tirpalu. Į burną 4 – 5 dienas beriama po 0,1 g baltojo streptocido. Į akis lašinamas penicilinas.
8. Letenėlių opos
Letenėlių opos. Sukelia stafilokokas. Serga suaugę triušiai. Letenėlių padukai parausta, patinsta, nuplinka plaukai, susiformuoja pūliniai, atsiveria ilgai negyjančios žaizdos. Gali sutinti kojos. Triušiai trypčioja nuo vienos ant kitos kojos. Sunkiais ligos atvejais krinta, bet kartais ji tęsiasi daugelį mėnesių.
Gydymas. Išvalius pūlius opos patepamos 5 proc. spiritiniu pioktanino skiediniu. Į raumenis 3 kartus per dieną suleidžiama 50 000 – 60 000 TV penicilino. Po oda sušvirkščiama 2 ml/kg antistafilokokinio serumo.
9. Aspergiliozė
Aspergiliozė. Sukelia plačiai paplitęs aplinkoje grybelis. Jo sporų yra priplėkusiame šiene, šiauduose. Grybelis pro kvėpavimo takus patenka į plaučius, juos ardo, pasunkėja kvėpavimas. Triušiai liesėja. Grybelis triušio organizme išskiria toksinus (nuodus), todėl prisideda ir plaučių uždegimas. Išskrodus plaučiuose randama daug iki žirnio dydžio gelsvai pilkšvų židinių. Jų yra bronchuose ir trachėjoje.
Gydymas. Du kartus per dieną į burną suberiama 0,1 – 0,2 g norsulfazolio arba į raumenis sušvirkščiama po 20 000 – 30 000 TV penicilino. Gydymas efektyvus tik ligos pradžioje. Profilaktika – šerti nesupelėjusiu šienu ir kreikti kokybiškais šiaudais.