Stručių auginimas pirmosiomis jų gyvenimo savaitėmis
Ką tik išsilukštenusio stručiuko masė mažėja iki penktosios jo amžiaus dienos. Paskui svoris sparčiai auga ir penkių savaičių jis siekia 4 kg. Pastebėta, kad patelės auga greičiau už patinus. Tačiau įsitikinta, jog visavertis lesinimas turi didesnės įtakos nei lytis. Kalcio ir fosforo trūkumui ypač jautrūs 2 – 26 savaičių stručiukai. Auginant stručiukus reikalinga 35 laipsnių temperatūra pirmą auginimo savaitę. Vėliau kas savaitę temperatūra mažinama trimis laipsniais. Pastebėta, kad normaliai augantys jaunikliai patys geba “sureguliuoti” kūno temperatūrą. Tad ūgtelėjusiems stručiams aukšta temperatūra jū auginimo patalpoje nereikalinga. Santykinė patalpos drėgmė neturi būti didesnė nei 60 proc.
Jauniklius patartina atskirti pagal kūno masę ir agresyvumo laipsnį.
Stručių laikymas
Stručių jaunikliai laikomi 2,5 m ilgio ir 1 m pločio aptvaruose po 10. Kreikiama smėliu arba smulkiai kapotais šiaudais. Visų amžiaus grupių stručių savijautą ir sveikatingumą gerina patalpose ar jų aplinkoje įrengtos vadinamosios infraraudonosios lempos ar termostatiškai reguliuojama šildymo sistema. Kraikas visada turi būti sausas. Paaugusiems paukščiukams reikia erdvės, todėl aptvarai daromi lauke.
Labai svarbu, kad jaunikliai grai atsigertų. Šviesiausiose aptvarėlio vietose pastatomos gėralinės. Jose vanduo nudažomas geltona ar žalia spalva. Tam puikiai tinka specialūs multivitaminai. Lesalinės įtaisomos taip, kad jaunikliai jų negalėtų apversti. Lesalai irgi turi patraukti stručiukų dėmesį. Juose ypač vilioja sausos liucernos kvapas.
Todėl sudrėkintos liucernos miltais apibarstyti lesalai patraukia jauniklius. Be to, liucerna yra vertingas jiems būtinos ląstelienos šaltinis. Sojos išspaudos aprūpina jauniklius baltymais. Jose gausu aminorūgščių, o iš jų – arganino bei leucino, ypač reikalingų stručiams.
Stručiukų startiniai lesalai
Lesalai pirmosios auginimo savaitėmis turi būti 22 proc., baltymingumo ir kaloringi (55 proc. lesalų davinio turi sudaryti grūdai). Vėliau baltymų ir energijos kiekis racione mažinamas. Taip lesinant, išvengiama kalcio pertekliaus, slopinančio mangano ir cinko pasisavinimą bei sukeliančio šių medžiagų stygių. Trūkstant mangano, deformuojasi galūnės, sustorėja pėdų oda. Seleno trūkumas sukelia dar didesnes komplikacijas. Paukščiai gali apšlubti.
Būtina rūpintis lesinimo higiena, nes lesalas gana greitai tampa terpe bakterijoms daugintis.
Kaip apsaugoti stručiukus nuo ligų?
Stručiukai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis ypač reiklūs šviesai, šilumai, grynam orui, lesalams ir vandeniui. Dar mažus stručius nepatartina laikyti ant betonuotų grindų – gali atsirasti pėdų ligų. Jaunikliai lesalo ieško įvairiausiose vietose, todėl pakratai visda turi būti sausi ir švarūs. Žinia, sveiki paukščiai judrūs ir smalsūs. Tuo tarpu ligoti paukščiai būna apsnūdę, jų kaklas ir sparnai nuleisti, akys pusiau primerktos. Burnos gleivinė gali būti pakitusi, o burnos ertmė – užteršta. Pilvas neretai išpūsta, papilvės spalva melsvai violetinė ar tamsiai raudona. Šlapimas gali būti žalsvos ar rusvos spalvos, o išmatos – skystos ir lipnios. Plunksnos apdriskusios, jose gausu parazitų.
Didžiausios ligos pavojus būna pirmąsias šešias stručių auginimo savaites. Šiuo laikotarpiu reikėtų nuolatos dezinfekuoti patalpas. Dezinfekcijai tinkamiausias 0,5 proc. koncentracijos virkono tirpalas. Stručių limfinė sistema nėra stipri. Pirmiausia, paukščius reikėtų saugoti nuo plaučių uždegimo.
Stručių ligos
Stručiai ypač jautrūs njukastlio ligai, todėl juos būtina skiepyti. Viena dažniausių šių paukščių ligų – kriptosporidiozė. Sergantiems patinams iškrenta lytiniai organai ir kloaka, o patelėms sutrinka reprodukcija. Pulke užsikrėtusių šia liga pasitaiko net iki 14 proc. Jei stručiai apsnūdę, mažai lesa ar net gaišta, įtark ligą.
Šie paukščiai jautrūs ir kitoms ligoms – zygomikozei, raupams. Pastarąją ligą sukelia virusas. Ją nesunku atpažinti iš specifinių odos mazgelių ir burnos pakitimų. Stručiai labiau nei kiti paukščiai linkę sirgti chlamidioze, nereta liga yra ir kokciodiozė. Vis dėl to daugiausia šių paukščių nugaišta dėl išsekimo. Mat ne visada plunksnuočiai tinkamai laikomi, lesinami bei prižiūrimi.