Dirvos sudėtis

dirvožemio nustatymasKai kada daržininkams ir sodininkams sunku nustatyti dirvos sudėtį. Dirvos sudėtį patiems galima nustatyti keliais būdais. Iš dirvos iškaskite pusės kastuvo gylio žemių, į susidariusią duobutę įpilkite vandens ir sumaišykite su
iškastomis žemėmis. Šį mišinį pabandykite „suminkyti” bei suformuoti iš šio mišinio „dešragalį”, kurį susukite ratu.
Jei toks žiedas trūkinėja – dirva yra priemolio. Jei dirvos žiedo nepavyksta suformuoti – tokia dirva yra smėlio arba priesmėlio, o jei iš dirvos suformuotas žiedas netrūkinėja, dirvožemis yra molio.
Žinokite, kad gero derliaus galima tikėtis tik nedidelio arba neutralaus rūgštingumo dirvose. Rūgščiose dirvose gausiai auga dirviniai asiūkliai, mėtos, plačialapiai gysločiai ir rūgštynės. Beveik neutralaus rūgštingumo dirvose auga paprastieji varpučiai, dobilai, daržiniai vijokliai, ramunėlės, ankstyvieji šalpusniai, erškėtrožės. Pernelyg rūgščią dirvą patariama tręšti gesintomis kalkėmis ar medžio pelenais.
Į 1 m2 rūgštaus dirvožemio patariama išbarstyti nuo 600 g iki 1 kg kalkinių medžiagų, priklausomai nuo dirvos rūgštingumo. Kalkinti būtina dirvožemį, kuriame auginsite agurkus, svogūnus ir burokėlius. Jėi dirvožemį kalkinsite medžio pelenais, tai eglių pelenų vartokite 2 kartus daugiau nei kalkių ir kreidos, o beržų ir pušų pelenų- 1,5 karto daugiau.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top