Šeflera (Schefflera)
Savo tėvynėje ji auga kaip krūmas arba medis. Kambaryje dažniausiai auginamos dvi rūšys: Schefflera arboricola ir Schefflera actinophylla, kurios naujesnis, dabar vartojamas botaninis pavadinimas yra Brassaia actinophylla. Ir vienos, ir kitos lapai yra pirštėti, tik Schefflera arboricola mažesni, siauresni ir kartais būna dryžuoti, o Brassaia lapai didesni, turi apie 30 cm ilgio kotus ir atrodo kaip nulakuoti.
Šeima: Araliaceae, araliniai.
Tėvynė: Taivanis, Šiaurės Rytų Australija, Naujoji Gvinėja.
Geriausiai auga: Šviesioje, pusiau ūksmingoje, gerai vėdinamoje, 10 – 18°C patalpoje. Vasarą galima laikyti ir lauke. Nemėgsta tiesioginės saulės ir vėjo. Žaliąsias rūšis žiemą geriau laikyti vėsiai (12 – 16°C), dryžuotąsias — ne žemesnėje kaip 18°C temperatūroje.
Laistymas, tręšimas: Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet žiemą, laikant vėsiau, lieti visai nedaug. Kovo — rugpjūčio mėnesiais tręšti kas 14 dienų.
Kiti priežiūros ypatumai: Laikant šiltesnėje vietoje dažniau purkšti. Jaunesnius augalus kasmet persodinti j T, TKS 2 arba gėlių žemę, senesnius — tik esant reikalui. Jei nenorima, kad augalai užaugtų per dideli, juos pravartu apkarpyti ir nugnybti viršūnes.
Dauginimas: Sėklomis (rugpjūčio — rugsėjo mėnesiais ir nuo gruodžio iki vasario) arba viršūnių atžalomis šildomoje dauginimo lysvėje. Įsišaknijimui galima naudoti ir samanas. Dygsta ir prigyja sunkiai.
Kenkėjai, ligos: Per šiltai ir per sausai laikant žiemą puola skydamariai. Jei temperatūra žemesnė nei 12°C, krenta lapai.
Atsargiai: Turi odą ir gleivinę dirginančių medžiagų.