Polyscias
Kaip sakoma, nomen atque omen — vardas turi lemties ženklą. Iš šio augalo pavadinimo matyti, kad jis mėgsta šešėlį (graikiškai poly = daug, scia =
šešėlis). Beje, šį jo pomėgį rodo ir kai kurių jo rūšių lapai, labai panašūs į paparčio. Plunksniškus arba smarkiai karpytus lapus turi Polyscias filicifolia, Polyscias guilfoylei ir Polyscias paniculata. Dar šis augalas mėgsta drėgną ir šiltą orą. Gana patvarios ir plačiai paplitusios yra Polyscias balfouriana rūšies veislės su žaliais inksto formos lapais, kurie kartais būna baltai apkraštuoti, o kartais išmarginti baltomis dėmėmis arba gyslomis.
Šeima: Araliaceae, araliniai.
Tėvynė: Pietų Azija, Polinezija.
Geriausiai auga: Drėgnoje, ne per tamsiausioje, bet ir nelabai saulėtoje patalpoje, ne vėsesnėje kaip 18 -20°C.
Laistymas, tręšimas: Nuolat lieti minkštu kambario temperatūros vandeniu, tačiau vandens inde po gėlės puodu šiukštu neturi likti! Kovo — rugpjūčio mėnesiais tręšti kas dvi savaitės.
Kiti priežiūros ypatumai: Rūpintis, kad oras patalpoje būti; drėgnas, dažniau purkšti lapus, kas porą metų persodinti į ne per didelius indus su lauko žeme.
Dauginimas: Atžalas sodinti į šildomą ir nuolat drėgną, tačiau neperšlapusią žemę. Prigyja sunkiai.
Kenkėjai, ligos: Jei oras per sausas, augalus apninka amarai, skydamariai, voratinklinės erkės.