Peperomija (Peperomia)
Gėlininkai mėgsta žemaūges keružes peperomijas — labiausiai, žinoma, dėl gražių lapų. Šioje daugiamečių žolinių augalų gentyje esama daugiau nei 1000 rūšių bei atmainų. Peperomijų stiebai stori, lapai mėsingi, traškūs ir sultingi, blizgančiu “vaškiniu” paviršiumi.
Įvairios peperomijų rūšys gali stiebtis aukštyn, svirti žemyn arba šliaužti, daugelis jų leidžia šaknis nebūtinai į žemę.
Žiedai smulkūs, neryškūs, susitelkę kekėmis arba varpomis. Štai kelios labiausiai paplitusios rūšys bei veislės:
• Peperomia argyreia, kitaip — sidabrinė peperomija. Tamsžaliai jos lapai išmarginti sidabro atspalvio dryžiais, stiebai — tamsiai raudoni. Dauginimas lapais, panašiai kaip vadinamosios našlaitinės sanpaulijos (Saintpaulia ionantha).
• Peperomia arifolia lapai apvalaini, į galą staigiai smailėjantys, tamsiai žalia viršutinė jų pusė gražiai blizga.
• Peperomia caperrata, kitaip — raukšlėtoji peperomija. Lapai raukšlėti, ‘Tricolor’ (“Trispalvės’) veislės — dar ir baltu pakraščiu.
• Peperomia clusiifolia ypač išgražėja suaugusi — jos lapai tuomet pasidaro tamsiai raudoni.
• Peperomia fraseri lapai labai maloniai kvepia.
• Peperomia griseoargentea lapai tamsiai žali, išvagoti sidabraspalviais.
• Peperomia incana, kitaip — pilkoji peperomija. Mėsingus lapus dengia ryškesnėje šviesoje neblogai matomi pilki pūkučiai.
• Peperomia maculosa, kitaip — margoji peperomija. Apie 20 cm ilgio lanceto formos lapus per vidurį puošia ryškus dramblio kaulo spalvos dryžis. Stiebai, šakos bei lapų koteliai nusėti tamsraudoniais taškučiais.
• Peperomia obtusifolia, kitaip — bukalapė peperomija Viena iš labiausiai paplitusių rūšių. Lapai žali, blizgantys, kartais baltai arba gelsvai pamarginti. Populiariausios veislės ‘Jeli’ (“Dželi’), ‘Green-gold’ (‘Žaliai auksinė), Albomarginata” (“Baltmargė’), nykštukinė”Minima’ (‘Mažylė’), kurią dar mažą eikia paramstyti, kad krūmelis būtų gražesnis.
Ypač gražios svyrančių peperomijų rūšys:
• Peperomia rotundifolia, kitaip — apskritalapė peperomija. Maži apskriti lapukai auga ant plonų siūliškų kotelių po kelis iš vienos pažastėlės.
• Peperomia serpens, kitaip — svyrančioji arba šliaužiojančioji peperomija, ir margalapė jos veislė ‘ Variegata’ dar vadinamos Peperomia scandens vardu. Ūgliai ilgi, svyrantys, nuberti gausybe smulkių širdies formos lapelių.
Šeima: Piperaceae, pipiriniai.
Tėvynė: Pietų Amerika.
Geriausiai auga: Žalialapės rūšys pusiau apšviestoje, margalapės — labai šviesioje, visus metus šiltoje patalpoje. Tačiau nei vienos, nei kitos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Rūšys, auginančios storus, mėsingus lapus, sauso šildomų patalpų oro nebijo, o toms, kurios yra minkštesniais, gležnesniais lapais, reikia drėgnesnio.
Laistymas, tręšimas: Svarbu neperlieti ir žiemą, neleisti atšalti šaknims — gali įsimesti pelėsis. Nuo balandžio iki spalio tręšti kas tris savaites.
Kiti priežiūros ypatumai: Svarbu, kad balandžio — spalio mėnesiais netrūktų drėgmės, ypač minkštalapėms rūšims. Pavasarį ir vasarą labai mėgsta būti persodintos į lapinę žemę. Pavasarį, kol dar neišsiskleidė lapai, peperomijas pravartu apkarpyti.
Dauginimas: Viršūnių arba lapų auginiais.
Ligos: Dėl neteisingos priežiūros gali kristi, nueiti dėmėmis arba susisukti lapai, imti pūti lapai ir stiebai.