Ginura (Gynura)
Purpuriniai pūkuoti ginuros lapai suteikia šiam atogrąžų puskrūmiui (Gynura aurantiaca) nepakartojamo žavesio. Savaime veši Javos kalnų miškuose. Iš pradžių stiebas auga tiesus, paskui, jeigu į ką įsikabina, lipa aukštyn ir užauga iki pusės arba 1 m aukščio. Ginura aurantiaca buvo atvežta į Belgiją 1880 metais. Naujesnė yra Gynura scandens iš Rytų Afrikos atogrąžų. Jos lapai violetiniai ir plaukuoti, bet, priešingai ginurai iš Javos, smarkiai dantyti. Abi rūšys gana retos, abi itin puošniai atrodo kabančiose gėliapuodžiuose. Mažus oranžinius žiedelius, pasirodančius vasarą, geriau nugnybti. Jie visai neišvaizdūs, skleidžia nemalonų kvapą ir tik vargina augalą, iš esmės auginamą ne dėl žiedų, o dėl gražių lapų.
Šeima: Compositae, graižažiedžiai.
Tėvynė: Java, Rytų Afrika.
Geriausiai auga: Labai šviesioje, žiemą saulėtoje vietoje, bet nepakenčia vidudienio saulės atokaitos. Per tamsioje vietoje lapai praranda spalvą, stiebai ištįsta. Mėgsta kambario temperatūrą (18 – 20°C), vasarą gali būti ir šilčiau.
Laistymas, tręšimas: Pavasarį ir vasarą laistyti gausiai, rudenį ir žiemą — mažiau. Vasarą tręšti po truputį, kas savaitę.
Kiti priežiūros ypatumai: Nuolat drėkinti orą, bet ant augalo vandens nepurkšti! Pavasarį persodinti į T, TKS 2 arba gėlių žemę. o po dvejų metų geriausiai pakeisti jaunu auginiu, nes senas keras pasidaro nebegražus. Pravartu nuolat genėti, kad labiau šakotųsi.
Dauginimas: Pavasarį arba rudenį auginiais, kurie lengvai įsišaknija.
Kenkėjai, ligos: Dažnokai puola amarai.