Cimbidis (Cymbidium)
Cimbidžio žiedai itin ilgai išbūna nuskinti, todėl visai nekeista, kad net iš Tailando atgabentos šios puikios gėlės užtvindo viso pasaulio turgus. Be to, jos ne tik stebėtinai ištvermingos, bet ir gražios, veria akį nuostabiomis spalvomis. Daugelis cimbidžio rūšių auga žemėje — turi storas, mėsingas šaknis bei standžius ir ilgus tarsi diržai lapus, kurie dažniausiai išauga iš apvalių gumbų. Žiedų kekės taip pat auga iš gumbų ir žydi nepaprastai ilgai.
Itin populiarūs yra Cymbidium mišrūnai, kurie žiemos soduose užauga iki 1 metro aukščio, o kambaryje — apie 80 cm. Daugelis jų mėgsta šilumą, žydi nuo rudens ir ne taip labai bijo sauso šildomų patalpų oro. Žiedai būna kreminiai, balti, geltoni, oranžiniai, rožiniai, violetiniai, rudi ir net žali. Labiausiai paplitusios cimbidžio veislės žydi žiemą ir pavasarį:
‘Agnes Norton’, ‘Showoff’ (“Pamaiva”), ‘Dag Oleste ‘Excalibur’, ‘Mary Pinchess’, ‘DelRey’, ‘Delight’ (“Žavesys” — žavus pakabinamas augalas!), ‘Minneken’ (“Meilutė”), ‘Pink Tower’ (“Rausvasis bokštas”), ‘Lemforde Surprise’
(“Lemfiordo siurprizas” — kvapi veislė).
Žydėjimo laikas: Pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą — nelygu rūšis ir veislė.
Šeima: Orchidaceae, gegužraibiniai.
Tėvynė: Atogrąžų Azija, Australija.
Geriausiai auga: Visus metus gerai vėdinamoje, labai šviesioje ir saulėtoje patalpoje. Senesnius tam tikrų veislių cimbidžius (reikia teirautis perkant) iki rugsėjo pabaigos galima laikyti lauke — šviesioje vietoje, bet ne vidudienio saulės atokaitoje. Vasarą laikyti šiltai, nuo rugpjūčio mėnesio naktimis mėgsta vėsą.
Laistymas, tręšimas: Nuo kovo iki rugsėjo pabaigos gausiai laistyti ir kas 4 savaites tręšti orchidėjų trąšomis. Vėlyvą rudenį ir žiemą lieti mažiau, nebe tręšti.
Kiti priežiūros ypatumai: Nuolat drėkinti patalpų orą, dažniau purkšti. Kas 2 metus po žydėjimo persodinti į orchidėjų substratą.
Dauginimas: Dalijant gumbus.
Kenkėjai, ligos: Jei oras per sausas, gali apnikti voratinklinės erkės. Įsimetus tam tikram virusui, lapai pašviesėja arba juos išberia geltoni šlakai. Tokį augalą reikia izoliuoti, kad jis neužkrėstų kitų, dar geriau — sunaikinti, nes nuo virusinių ligų kol kas nėra jokių vaistų.
Patarimas: Cimbidžiai, kurie žydi rugsėjo — sausio mėnesiais, žiedus krauna gegužės ir birželio mėnesiais, taigi tuo metu jiems dieną reikia daug šilumos, o naktį — pakankamai gaivios vėsos.