Prieš Baltramiejų (rugpjūčio 24 d.) išskrenda gandrai, todėl Baltramiejus – gandrų išlydėjimo šventė.
Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus vardinėmis.
Šv. Baltramiejus gyveno I a., jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščioniškąjį tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.
Seniau per Baltramiejų būrė apie vedybas. Merginos iškasdavo duobę ir po kiek laiko žiūrėjo, kas toj duobėj.
Jei voratinklis, ištekėsi už pono, o jei skruzdėlė ar kitas vabzdys, tai už ubago.
Norėdamos susapnuoti išrinktąjį, visą dieną badaudavo, tik vakare prieš miegą suvalgydavo nemirkytą silkę. Po lova pasidėdavo keturis šakaliukus taip, kad iš jų išeitų rentinys. Į vidurį įstatydavo puoduką su vandeniu. Naktį sapnuoja, kad nori gerti, o pro šalį eina jaunikaitis. Paprašo, kad jis paduotų atsigerti. Jei pasems vandens ir duos atsigerti, už jo ištekėsi.
Jei Baltramiejaus dieną kas nueina pas kaimyną ir randa šeimyną valgant, neprašytasis suvalgo vieną bulvę tikėdamas, kad kitais metais derės bulvės.