Prisiekusiam rožių augintojui tiesiog privalu mokėti rožes akiuoti. Tai tas pat, kaip ir vaismedžių akiavimas, tik reikėtų šiek tiek patikslinti.
Rožių akiavimui reikalingas specialus akiavimo peilis. Jis turi būti labai aštrus, nes kitaip dalis akučių neprigyja.
Svarbu atrinkti tinkamą akutę, ji turi būti gerai išsivysčiusi, bet nesprogusi. Svarbu, kad nuo laukinuko gerai atstotų žievė, nes tai irgi užtikrina akutės prigijimą.
Rugpjūčio mėn. pradžia yra tinkamas šiam darbui laikas. Maždaug po 3 savaičių, jei viską atlikote teisingai, akutė prigyja. Tuomet perpjaunamas akiavimo raištis. Šis momentas yra atsakingiausias, nes įpjautas poskiepis lengvai lūžta, tad pravartu jį sustiprinti balanėle. Norint paskatinti akutės prigijimą, akiuotą vietą reikia apsaugoti nuo saulės, apvyniojant ją storu kokio nors augalo lapu, pvz. šalpusnio.
Toks akiavimas, kai akelė išbūna ramybės būklėje per visą žiemą, vadinamas akiavimu į miegančią akelę. Priešingu atveju, t.y., kai akiuojama per anksti, akelė ima sprogti tą pačią vasarą; ji vadinama budinčia akele. Mūsų klimato sąlygomis geriausia skiepyti miegančia akele.
Akiavimui tinkamiausia yra ta poskiepio vieta, kuri maždaug yra pieštuko storumo: labai stori ir labai ploni poskiepiai sunkiai priima akutę.
Kultūrinių rožių poskiepiams tinka erškėtrožės.