Svogūnų galveninis puvinys

Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger)

Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Mūsų respublikoje liga plinta saugyklose, bet jos daroma žala mažai tyrinėta. Kaip nurodo E. Pranaitienė, R. Žuklienė ir J. Pažarauskienė (1973), iš penkis mėnesius palaikytų šaldytuve svogūnų ropelių net iki 8,1% rasta užsikrėtusių galveniniu puviniu. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi, džiūsta ir virsta mumijomis. Lukštų paviršiuje atsiranda purių juodų apnašų. Iš pradžių jos būna pasiskirsčiusios dėmelėmis, vėliau aptraukia visą svogūną. Galvenio grybiena gerai išsivysčiusi ir išsišakojusi: gali gyventi ropelės viduje arba paviršiuje. Šios genties grybų konidijakočiai nešakoti ir viršūnėje baigiasi 45—75 mikro skersmens galvelės pavidalo sustorėjimu, nuo kurio į visas puses kaip spinduliai eina dvi eilės trumpų ataugėlių (sterigmų). Nuo ataugėlių viena po kitos atsiskiria rutuliškos, 2,5—5,0 mikro skersmens, rusvos (jų masė tamsiai ruda, beveik juoda) lygiu arba dygliuotu paviršiumi konidijos, sukibusios eilėmis į grandinėles. Juodojo galvenio užpulti svogūnai virsta juodų sporų mase. Šis grybas labai greitai plinta konidijomis, kurios palankiomis sąlygomis gali neribotai ilgą laiką daugintis ir išsilaikyti saugyklose. Iš dygstančios konidijos išlenda hifas, o iš jo per keletą dienų gali išaugti grybiena su nauja konidijų karta. Gali žiemoti ir mumijos. Juodajam galveniui vystytis optimali temperatūra -21—43 °C, maksimali + 51 °C.
Apsaugos priemonės. Nežaloti ropelių, laikyti jas tinkamomis sąlygomis. Sodinti sveikus, termiškai dezinfekuotus ir beicuotus svogūnus.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top