Pomidorų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Šis plačios specializacijos parazitas gali pulti pomidorų stiebus ir vaisius. Jis plinta šiltnamiuose.
Sklerotiniu puviniu pomidorai dažniausiai pradeda sirgti tose šiltnamių vietose, kur tarp stiklų atsiranda plyšių ir nuolat teka vanduo. Paprastai liga išryškėja tada, kai, pasodinus pomidorų daigus į nuolatinę augimo vietą, būna žema temperatūra ir jie lėtai šaknijasi. Būdingas požymis — vystančios augalų viršūnės. Stiebų žemutinė dalis suminkštėja, pūva, kartais būna padengta balta grybiena, Nupjovus stiebą, pažeistoje vietoje ir jo viduje matoma balta grybiena arba juodi stambūs, 2—4 x 0,3—1,0 cm dydžio, skleročiai. Sergančių augalų vytimas nuo viršūnės gana greit plinta žemyn, ir jie sunyksta. Paprastosios sklerotinijos užpulti vaisiai suskystėja, suminkštėja, jų paviršius vietomis pasidengia balta lyg vata grybiena, iš kurios vėliau susidaro juodi skleročiai. Vegetacijos metu grybas plinta grybienos gabalėliais. Pomidorai juo ypač lengvai apsikrečia mišriuose šiltnamiuose, kai greta (neizoliuotai) auginamos kitos daržovės. Žiemoja paprastosios sklerotinijos skleročiai žemėje. Po tam tikro ramybės periodo jie sudygsta, ir pradeda formuotis vegetatyvinė grybiena. Labai retai iš skleročių išauga šviesiai rudi taurelės formos 4—8 mm skersmens ant 2—3 cm ilgio kojelės vaisiakūniai — apoteciai. Juose būna lazdelių formos aukšliai su 9—13 x 4,0—6,5 mikronų dydžio vienaląstėmis bespalvėmis elipsiškomis aukšliasporėmis.
Apsaugos priemonės. Chemiškai arba termiškai dezinfekuoti šiltnamių gruntą. Stogas turi būti sandarus. Neauginti greta pomidorų kitokių daržovių. Palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą. Šalinti sergančius augalus ir pūvančius vaisius.