Pomidorų šaknų rudligė

Pomidorų šaknų rudligė (Thielaviopsis basicola)

Šis grybas parazituoja įvairius augalus: pupeles, žirnius, lubinus, agurkus, kai kurias gėles. Gali pulti ir šiltnamiuose auginamus pomidorus. Liga pasireiškia spontaniškai: sergantys augalai pradeda vysti, jų pašaknys pūva. Išrovus tokį augalą, matomos parudavusios, pūvančios, aptrauktos tamsiai ruda grybiena šaknys. Pamatinis šakniapūdis sudaro dvejopas sporas: endokonidijas ir egzokonidijas. Vienaląstės 6—26 x 3—6 mikronų dydžio cilindriškos bespalvės plonasienės endokonidijos susidaro hitų viduje. Jos tuoj pat sudygsta, bet yra trumpaamžės. Egzokonidijos rusvos arba tamsiai rudos, dažniausiai sukibusios grandinėlėmis hifų paviršiuje. Ilgainiui grandinėlės suyra į vienaląstes arba daugialąstes konidijas, kurių forma ir dydis įvairuoja: gali būti cilindriškos, apskritos arba kitokių formų. Dažniausiai būna apskritos, 5—20  mikronų skersmens. Egzokonidijos dygsta praėjus ramybės periodui. Jos yra ilgaamžės ir gali peržiemoti dirvoje. Kai kurie autoriai egzokonidijas vadina chlamidosporomis. Žiemoti gali ir grybiena ant šiltnamių žemėje likusių šaknų.
Šaknų rudligės sukėlėjas patenka į augalus tik per mechaniškai sužalotą pašaknį arba šaknis ir ypač greitai plinta tada, kai dideli paros temperatūros svyravimai arba kai pomidorų daigai pasodinami į šaltą gruntą. Šią ligą galima išplatinti su ligotais daigais. Daigų fazėje apsikrėtę augalai persodinti dažniausiai sunyksta.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti šiltnamių žemę arba skaldą. Sodinti tik sveikus, šaknų rudligės nepažeistus daigus. Susirgus suaugusiems augalams, sudaryti sąlygas pridėtinėms šaknims formuotis virš pažeistos zonos. Laikytis sėjomainos.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top