Pomidorų mikoplazmozės
Mikoplazmos yra neseniai išaiškinti augalų ligų sukėlėjai, plintantys labai panašiai kaip virusai. Mikoplazmozių požymiai irgi dažniausiai panašūs į virusinių ligų, todėl gana ilgai šie sukėlėjai ir buvo laikomi virusais. Žalingiausia pomidorų mikoplazminė liga yra stolburas (anksčiau jos sukėlėju buvo laikomas Lycopersicum virus 5 ). Mūsų šiltnamiuose taip pat pasitaiko mikoplazmozėmis sergančių pomidorų, bet kol kas retai. Mikoplazmos labai plačios specializacijos mikroorganizmai — puola įvairių šeimų augalus. Jas platina cikadiniai vabzdžiai (mūsų respublikoje dažniausiai seilinę cikada ir šešiataškė cikadėlė). Pomidorai mikoplazmozėmis gali apsikrėsti nuo dobilų, liucernų, lubinų, usnių, vijoklių ir kitų augalų. Anksti pavasarį vabzdžiai pernešėjai užsikrečia, besimaitindami šių augalų sultimis, ir vėliau (po ramybės periodo), per orlaidės patekę į šiltnamius, gali apkrėsti pomidorus.
Mikoplazmozių požymiai ant pomidorų gali būti įvairūs. Jie priklauso nuo to, kokios rūšies mikoplazma pomidorai užsikrėtę. Dažniausiai pažeistų augalų pašviesėję ūgliai auga iš pažastų, lapai vysta ir susisuka, vainiklapiai pažaliuoja. Jeigu tokie augalai užmezga vaisius, šie būna deformuoti, kartais sumedėję. Stolburu sergančių pomidorų vaisiuose būna daug mažesnis sausų medžiagų procentas, todėl perdirbimui jie nelabai tinka. Krakmolo beveik nebūna, nes daug jo susikaupia stiebuose bei įvairiose žiedų dalyse. Ligos požymiai ryškesni jaunų
augalų. Jeigu apsikrečia suaugę augalai, derlius būna normalus.
Apsaugos priemonės. Išrauti ir sunaikinti mikoplazmoze sergančius pomidorus. Pastebėtus cikadinius vabzdžius naikinti insekticidais.