Pomidorų lapų susisukimas

Pomidorų lapų susisukimas

Sergančių šia liga pomidorų lapai išilgai centrinės gyslos užsiriečia į viršų ir atrodo tartum vamzdeliai, būna trapūs, nenormaliai pastorėję, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė paraudusi. Susisuka visi lapai arba tik jų dalis (dažniau senesni, apatiniai). Sergantys augalai lėčiau auga, būna mažesni už sveikuosius, plonesniais stiebais, mažiau skaidytais lapais, todėl lapalakščio paviršius sumažėja daugiau nei dvigubai. Šie pakitimai turi įtakos generatyvinių organų vystymuisi: sergantys augalai silpniau žydi, žiedai blogiau apsivaisina, užsimezgę vaisiai būna smulkūs, daug jų raukšlėtu paviršiumi, menkaverčių. Liga kartais staigiai išryškėja po smarkaus lietaus, paskatinančio augalo augimą.
Pomidorų lapų susisukimą sukeliančios priežastys iki šiol tiksliai nenustatytos. Tyrimai rodo, kad pomidorų lapai gali susisukti dėl virusų arba dėl nepalankių augimo sąlygų. Atrodo, kad ši liga su augalų sultimis (genint, rišant augalus, skinant pomidorus) neplinta, bet persiduoda per sėklas. Ligos priežastis gali būti ir per didelė dirvos drėgmė, fosforo stoka, per stiprus augalų apšvietimas šiltadaržiuose, sausi orai lauke.
Anksčiau buvo galvojama, kad pomidorų lapai sukasi, susikaupus jų ląstelėse dideliam kiekiui glicidų. Tyrimai parodė, kad susisukusių lapų ląstelėse būna daug auksino. Lapų susisukimu pomidorai serga lauke ir šiltnamiuose.
Apsaugos priemonės. Sėklai vaisius palikti tik ant sveikų augalų. Juos reikia pažymėti intensyviausio ligos išplitimo metu. Termiškai dezinfekuoti  paskui beicuoti chemikalais sėklas. Tinkamai prižiūrėti augalus, sudaryti jiems optimalias augimo sąlygas. Vasarą šiltnamių stiklus saulėtomis dienomis užpavėsinti. Dirvoje turi būti pakankamai fosforo.

Nėra komentarų

Leave a Reply