Pomidorų kekerinis puvinys

Pomidorų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)

Kekeriniu puviniu pomidorai dažniausiai suserga šiltnamiuose baigiantis vegetacijai, ypač kai šalta ir apsiniaukę. Ant žalių ar pradėjusių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų apskritų, iš pradžių 0,2—0,5 cm skersmens, vėliau didėjančių dėmelių, kuriose matomi smulkūs rudi taškeliai — infekcijų vietos. Šioje stadijoje dėmės atrodo lyg vandeningos, todėl ši liga kartais dar vadinama vandeningąja dėmėtlige. Kartais dėmėse atsiranda du (arba daugiau) koncentriški ratai. Vėliau gretimos dėmės susilieja, jų centrai pabąla ir šiek tiek įdumba, o pakraščiai būna iškilę. Dėmių vietose vaisiaus audiniai pūva. Jeigu šiltnamiuose labai drėgna, ypač ten, kur nesandarūs stiklai ir lyjant vanduo bėga ant augalų, dėmes greit padengia purus pilkšvas pelėsis. Jį sudaro pilkojo kekero konidijakočiai ir konidijos. Konidijakočiai tiesūs, daugialąsčiai, jų ląstelės ties pagrindu pilkšvai rudos, viršūnėje bespalvės, šakotos, šakelių viršūnės apkibusios konidijomis ir primena kekę. Konidijos bespalvės, 7—21 x 4,7—10,0 mikronų dydžio, elipsiškos, vienaląstės. Žiemoja kekerinio puvinio sukėlėjo skleročiai šiltnamių žemėje ar skaldoje ir konidijos ant šiltnamių vidinio paviršiaus. Be to, šis grybas per ventiliacijos angas bet kada gali patekti į šiltnamius iš lauko.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti šiltnamių žemę bei skaldą ir patalpas. Užsandarinti stiklus ir plėvelę. Neauginti greta šiltnamių pilkajam kekerui jautrių augalų, pavyzdžiui, sodo žemuogių, aviečių, bijūnų, kalafiorų. Palaikyti normalią drėgmę. Reguliariai rinkti ir išnešti iš šiltnamių ligotus vaisius. Ligai intensyviai plintant, purkšti augalus vienu iš nurodytų fungicidų.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top