Agurkų diegavirte (Pythium aphanidermatum)
Šie ir kai kurie kiti pusiau parazitiniai grybai gali pulti įvairiausius augalus. Labiausiai nukenčia nepalankiomis sąlygomis augantys agurkų daigai. Jie gali sunykti vos prasikalę, dar nespėję pasiekti dirvos paviršiaus. Agurkų diegavirtė smarkiau išplitusi ir žalingesnė drėgno, vėsesnio klimato zonoje, taigi ir mūsų respublikoje. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja. Skilčialapiai ir tikrieji lapai vysta, daigai sunyksta. Nors silpniau ligos pažeisti daigai išlieka, bet dauguma jų sunyksta pradėję derėti. Kaip buvo minėta, agurkų diegavirtė plinta ten, kur nepalankios sąlygos sėkloms dygti ir daigams vystytis, t. y. kur lėtai auga šaknys: per giliai įterpta sėkla, per šalta dirva ar skalda, žemesnė kaip +20 °C temperatūra, didesnis kaip 90% dirvos drėgnumas, stipri laistomo vandens, ypač netinkamos temperatūros, srovė ir kt. Palankiomis sąlygomis daigai greičiau praeina pavojingiausią periodą.
Ligos sukėlėjai žiemoja dirvoje (gal ir skaldoje). Ten jie gali gyventi kaip saproiitai. Puola tik nusilpusius augalus. Kai kurie šios ligos sukėlėjai gali plisti ir žiemoti su agurkų sėkla, o Pythium debaryanum — su grybiena ir sporomis.
Apsaugos priemonės. Daigynams paruošti tinkamą žemės mišinį. Dezinfekuoti žemę ir skaldą. Termiškai ir chemiškai beicuoti sėklą. Sudaryti kuo palankesnes sąlygas sėkloms dygti ir daigams augti (dirvos temperatūra + 20—25 °C, drėgnumas 80—85%).