Artišokai

Šis graižažiedžių šeimos augalas daugiausia auginamas Viduržemio juros pakrantės vietovese, tačiau jis nėra toks šilumos megėjas kaip, pavyzdžiui, paprika, todėl, nupjautas prie šaknų ir pridengtas, dažniausiai nesunkiai peržiemoja.
Poreikiai. Artišokams reikia prižiūrėtos, maistingos, humusingos ir giliai įdirbtos dirvos, gerai išlaikančios šilumą. Apsaugotoje nuo vėjo ir šiltoje vietoje artišokai tampa įspūdingais 2 m aukščio augalais. Maistui vartojami tik jų žiedpumpuriai. Labai svarbu gerai patręšti dirvą organinėmis trąšomis – įterpti mėšlą iš rudens arba nepagailėti komposto prieš sėjant.
Auginimas. Sėjinukus reikia pradėti auginti kambario temperatūroje kovo mėnesį, o nuo gegužės vidurio juos galima persodinti į nuolatinę vietą 100×100 cm atstumu. Nuo balandžio mėnesio artišokus galima sėti tiesiai į atvirą dirvą, reikia berti po 4 sėklas kas 100 cm, o joms sudygus, palikti tik po vieną daigą. Taip sėjant artišokus, žiedų galima tikėtis tik kitais metais. Pietų  Vokietijoje artišokų sėjinukų galima įsigyti savaitiniuose turguose, taigi nereikia vargti juos daiginant. Kadangi mūsų kraštuose artišokams sunku peržiemoti, rudenį reikia nupjauti jų stiebus prie žemės, patrumpinti lapus ir visą kerą gerai uždengti pušų šakomis. Taip pat galima šaknų gniužulą įkasti į
drėgną smėlį namuose.
Derlius. Nuo rugpjūčio pradžios ir dažniausiai visą rugsėjį galima skinti žiedpumpurius, kol jie tampa violetinės spalvos.

Nėra komentarų

Leave a Reply