Vaistinė gelsvė

Vaistinė gelsvė

Gelsvė – daugiametis, šalčiui atsparus žolinis 100-150 cm augalas, su stora ruda šaknimi ir išsišakojusiu stiebu. Lapai panašūs j saliero lapus, stambesni, ilgais kotais. Gelsvė žydi rugpjūčio mėn. Žiedai sudaro gelsvą skėtinį žiedyną. Augalas auga bet kokioje dirvoje ir saulėtoje vietoje, ir paunksmėje.
Gelsvės šaknyse yra cukraus, krakmolo, dervos, mineralinių druskų, lapuose -eterinių aliejų, karotino, vitaminų C, B. P. Lapai turi baktericidinių savybių.
Gelsvės kvapas aštrus, skonis iš karto salsvas, po to aštrus, vidutiniškai karstelėjęs.
Kulinarijoje vartojamos šaknys, jaunos atžalos ir švieži arba džiovinti lapai. Gelsvė tinka visoms sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams paskaninti, tik dėl stipraus kvapo jos dedama labai mažai. Jaunus gelsvės stiebus galima virti cukraus sirupe.
Gelsvė vartojama sergant inkstų, skrandžio, žarnyno ligomis, jos nuoviras stiprina plaukus.
Lysvės paruošimas
Lysvė sukasama per visą kastuvo gylį. Į 1 m2 dedama po 1 kibirą puvenų ir durpių, 1 stiklinė pelenų ir 1-2 šaukštai nitrofoskos. 1-ame m2 auginami 2 augalai.
Augalų dauginimas
Gelsvė dauginama sėklomis, dalijant kerus, taip pat šaknų ūgliais. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, sudygsta po 20-25 dienų. Geriausiai gelsves dauginti dalijant kerą ir šaknų ūgliais, kurie nupjaunami gegužės mėn. Gelsvė gerai prigyja ir greitai atauga. Toje pačioje vietoje ji auga 8-10 metų, po to keras atnaujinamas.
Priežiūra ir nuėmimas
Priežiūra – tai tręšimas, laistymas ir dirvos purenimas. Kiekvieną pavasarį gelsvė tręšiama organinėmis trąšomis. Vienam augalui beriama 3-5 kg puvenų, po 1 šaukštą sudėtinių mineralinių trąšų ir pelenų.
Laistoma 1 kartą per savaitę po 12-15 l vienam augalui, nes sausoje dirvoje gelsvė sumedėja ir labai apkarsta. Palaisčius dirva supurena-ma 3-5 cm gyliu.
Pirmaisiais augimo metais gelsvė sudaro priešakninių lapų skrotelę, o antraisiais – pražysta.
Gelsvės lapai, jeigu jų reikia, skinami nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Šaknys kasamos trečiaisiais augalo augimo metais. Nuo šaknų nuvalomos žemės, jos nuplaunamos, supjaustomos ir džiovinamos pavėsyje vėdinamoje patalpoje. Džiovintos šaknys ir lapai laikomi sandariai uždarytuose stikliniuose induose.
Džiovintos gelsvės maišomos su petražolėmis, krapais ir baziliku, pridedant maltų juodųjų pipirų.

VAISTINĖ GELSVĖGelsvė – daugiametis, šalčiui atsparus žolinis 100-150 cm augalas, su stora ruda šaknimi ir išsišakojusiu stiebu. Lapai panašūs j saliero lapus, stambesni, ilgais kotais. Gelsvė žydi rugpjūčio mėn. Žiedai sudaro gelsvą skėtinį žiedyną. Augalas auga bet kokioje dirvoje ir saulėtoje vietoje, ir paunksmėje.Gelsvės šaknyse yra cukraus, krakmolo, dervos, mineralinių druskų, lapuose -eterinių aliejų, karotino, vitaminų C, B. P. Lapai turi baktericidinių savybių.Gelsvės kvapas aštrus, skonis iš karto salsvas, po to aštrus, vidutiniškai kars-24pav. Vaistinė gelsvė telėjęs.Kulinarijoje vartojamos šaknys, jaunos atžalos ir švieži arba džiovinti lapai. Gelsvė tinka visoms sriuboms, mėsos ir žuvų patiekalams paskaninti, tik dėl stipraus kvapo jos dedama labai mažai. Jaunus gelsvės stiebus galima virti cukraus sirupe.Gelsvė vartojama sergant inkstų, skrandžio, žarnyno ligomis, jos nuoviras stiprina plaukus.Lysvės paruošimasLysvė sukasama per visą kastuvo gylį. Į 1 m2 dedama po 1 kibirą puvenų ir durpių, 1 stiklinė pelenų ir 1-2 šaukštai nitrofoskos. 1-ame m2 auginami 2 augalai.•Augalų dauginimasGelsvė dauginama sėklomis, dalijant kerus, taip pat šaknų ūgliais. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, sudygsta po 20-25 dienų. Geriausiai gelsves dauginti dalijant kerą ir šaknų ūgliais, kurie nupjaunami gegužės mėn. Gelsvė gerai prigyja ir greitai atauga. Toje pačioje vietoje ji auga 8-10 metų, po to keras atnaujinamas.158Priežiūra ir nuėmimasPriežiūra – tai tręšimas, laistymas ir dirvos purenimas. Kiekvieną pavasarį gelsvė tręšiama organinėmis trąšomis. Vienam augalui beriama 3-5 kg puvenų, po 1 šaukštą sudėtinių mineralinių trąšų ir pelenų.Laistoma 1 kartą per savaitę po 12-151 vienam augalui, nes sausoje dirvoje gelsvė sumedėja ir labai apkarsta. Palaisčius dirva supurena-ma 3-5 cm gyliu.Pirmaisiais augimo metais gelsvė sudaro priešakninių lapų skrotelę, o antraisiais – pražysta.Gelsvės lapai, jeigu jų reikia, skinami nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Šaknys kasamos trečiaisiais augalo augimo metais. Nuo šaknų nuvalomos žemės, jos nuplaunamos, supjaustomos ir džiovinamos pavėsyje vėdinamoje patalpoje. Džiovintos šaknys ir lapai laikomi sandariai uždarytuose stikliniuose induose.Džiovintos gelsvės maišomos su petražolėmis, krapais ir baziliku, pridedant maltų juodųjų pipirų.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top