Pomidorų šaknų antraknozė (Colletotrichum atramentarium)
Antraknozė serga šiltnamiuose auginami pomidorai. Apsikrėtusių pomidorų viršūnės dieną vysta, o naktį vėl atsigauna, ir minėti požymiai pranyksta. Tačiau po kurio laiko pradeda vysti ir neatsigauna beveik visi lapai. Tokie augalai džiūsta, juos lengva išrauti, nes šaknys būna pažeistos: senųjų šaknų žievė sutrūkinėjusi ir vietomis nusilupusi net iki šerdies. Ant tokių baltų šaknų būna daug smulkių (iki 0,6 mm skersmens) juodų skleročių. Jeigu apsikrečia jauni augalai, jų šaknys būna menkai išsivysčiusios, dalis žiedų nukrinta, užsimezga mažai vaisių.
Juodasis deguliagrybis dažniausiai pažeidžia nusilpusių augalų šaknis, kai nesilaikoma optimalios auginimo technologijos arba netinkamas maitinamasis tirpalas (auginant hidroponiniu būdu). Vegetacijos metu ant šaknų gali susidaryti ne tik grybo skleročiai, bet ir rutuliški, 95—
150 mikronų skersmens, su ilgais juodais šereliais acervuliai su konidijomis. Konidijos būna 11—22 x 2,3—7,5 mikronų dydžio, bespalvės, cilindriškos, bukais galais, vienaląstės. Maitinamajame tirpale jos labai greitai plinta, todėl, susirgus nors keliems augalams, liga gali netrukus išplisti dideliame plote. Gruntiniuose šiltnamiuose šaknų antraknozė plinta tada, kai augalai gausiai laistomi.
Žiemoja šiltnamių žemėje ir skaldoje antraknozės sukėlėjo skleročiai, kurie būna gyvybingi 2—3 metus.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti šiltnamių žemę ir skaldą. Pastebėjus ligos požymius, pirmuosius susirgusius augalus išrauti ir pašalinti. Sudaryti tinkamas sąlygas augalams augti, {vairiomis priemonėmis skatinti papildomų šaknų susidarymą (pavyzdžiui, mulčiuoti gruntą).