Pomidorų lapų papartiškumas
Šis virusas gali sukelti šiltnamiuose, dažniausiai plėveliniuose, auginamų pomidorų lapų papartiškumą. Liga pasireiškia tuo, kad vietoj normalių lapalakščių išilgai pagrindinės gyslos būna tankiai išsidėstę maži, be lapkočių, beveik vienodo dydžio lapeliai, panašiai kaip paparčio lapų. Viršūninis lapelis kartais atrodo kaip susiraitęs žalias siūlas. Kai kurių augalų požymiai būna mišrūs: dalis lapų kaip paparčio, kita dalis — siūliški. Kartais panašus j paparčio lapus būna tik vienas pomidoro lapalakščio šonas. Kitas šonas visiškai redukuojasi, ir lapai pasidaro asimetriški. Smarkiai deformuoti augalai esti nederlus, mažiau pažeisti daug vėliau pražysta, o užsimezgę vaisiukai neauga, lieka trešnės uogos dydžio. Pomidorų lapų papartiškumo sukėlėją platina žmogus, dirbdamas priežiūros darbus (sodindamas, genėdamas ir raišiodamas sveikus bei ligotus pomidorus, skindamas vaisius). Be to, iš sergančių augalų j sveikus jis patenka jiems susilietus (jeigu abiejų augalų susilietimo vietose nulūžta plaukeliai) ir plinta su sėklomis. Per augalų liekanas virusas užteršia dirvą ir joje gali gana ilgai išbūti gyvybingas. Augalus gali apkrėsti rankomis juos lies’ darni rūkantys darbininkai, nes tabako virusas cigaretėse išsilaiko gyvybingas dešimtmečius.
Apsaugos priemonės. Termiškai, paskui chemikalais dezinfekuoti sėklas. Į nuolatinę augimo vietą sodinti tik sveikus augalus. Pašalinti ir sunaikinti pirmuosius susirgusius pomidorus. Šiltnamiuose, kur plinta ši liga, periodiškai dezinfekuoti rankas ir darbo įrankius. Pasibaigus vegetacijai, pašalinti iš šiltnamių augalų liekanas, o dirvą ir inventorių išdezinfekuoti. Dirvą geriau dezinfekuoti termiškai.