Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė

Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas vesicaloria)

Juodąja bakterine dėmėtligė serga įvairaus amžiaus pomidorai inspektuose, šiltnamiuose ir lauke. Pirmuosius ligos požymius galima pastebėti ant skilčialapių. Tai smulkios juodos dėmelės, ištįsusios palei gyslas. Vėliau ant tikrųjų lapų atsiranda apskritų smulkių, iš pradžių tamsiai žalių, lyg pavandenijusių, paskui pajuostančių dėmelių. Panašių, tik pailgų dėmių būna ant stiebų ir lapkočių. Ant vaisių (dažniausiai žalių) dėmelės juodos, sausos, apskritos arba netaisyklingos, kiek iškilios, įsiskverbusios maždaug 1—2 cm į vaisių. Labiausiai dėmėtas būna atsuktas į vyraujančių vėjų pusę vaisiaus šonas. Dėmėtliginis ksantomonas yra 1,0—1,5 x 0,6—0,7 mikronų dydžio, lazdelės pavidalo, su vienu poliariniu žiuželiu. Plinta su sėklomis. Sausų sėklų paviršiuje šios bakterijos išbūna gyvybingos 15—16 mėn. Žiemoti jos gali ir nesupuvusiose augalų liekanose dirvoje. Kai kuriose dirvose dėmėtliginis ksantomonas būna gyvybingas 2—3 metus. Palankios sąlygos šiai bakteriozei plisti — lietingi šilti orai. Tuomet bakterijos išsiveržia į pažeistų audinių paviršių, ir jas lengvai išplatina lietaus lašai bei vėjas. Palankiomis sąlygomis juodosios bakterinės dėmėtligės inkubacijos periodas ant lapų trunka 3—6, ant vaisių 5—6 dienas.
Apsaugos priemonės. Neimti sėklų iš vaisių, užaugusių ant ligotų augalų. Išimtas iš vaisių sėklas palaikyti 96 h +20—21 °C temperatūroje arba pamirkyti 10 min + 60 °C vandenyje ir prieš sėją išbeicuoti. Jeigu suserga daigai inspektuose, prieš sodinant į lauką juos reikia atidžiai perrinkti ir ligotus išbrokuoti. Prieš naują sėją dezinfekuoti inspektų žemę . Pasibaigus vegetacijai, užarti augalų liekanas. Laikytis sėjomainos.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top