Pomidorų fuzariozė (fuzarinis vytulys) (Fusarium oxysporum)
Ši liga mūsų respublikoje plinta šiltnamiuose. Pirmieji požymiai — gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas palaipsniui plinta link viršūnės, lapai pradeda džiūti. Anksti apsikrėtę augalai dar nepradėję vysti būna mažesni už sveikuosius.
Fuzariozės sukėlėjas, kaip ir menturgrybiai, plinta augalo apytakos elementais, todėl ir šia liga sergančių augalų stiebo pjūvyje matomas parudavusių vandens indų ratas. Ligos priežastį lengviausia nustatyti iš žemutinės stiebo dalies — jeigu pakankamai drėgmės, visas pašaknys apsitraukia rausvomis apnašomis, sudarytomis iš bespalvių 31—56 x 3—4 mikronų dydžio, ilgų, lenktų, su 3—5 pertvarėlėmis konidijų.
Pomidorinis smailiasporis lielius yra tipiškas dirvos gyventojas. Ten susidaro atsparios chlamidosporos, kurios ilgą laiką išlieka gyvybingos. Optimali dirvos temperatūra šios ligos sukėlėjui vystytis — apie +28 °C. Oro temperatūra ne tokia reikšminga. Jeigu dirvos temperatūra aukštesnė kaip +33 ar žemesnė kaip +21 °C, šis grybas nustoja
vystytis. Pomidorų fuzariozė greičiau plinta drėgnoje ir per gausiai tręšiamoje azoto trąšomis dirvoje. Pomidorai apsikrečia dažniausiai per šaknų sistemą. Ligą galima išplatinti ir persodinant bei laistant augalus, purenant dirvą. Gali plisti ji ir su sėklomis, bet nedažnai, nes tik labai retai grybas vandens indais patenka į vaisius ir apkrečia sėklas. Tokie vaisiai greit nukrinta, todėl jų sėklos neimamos.
Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti šiltnamių žemę ir skaldą. Sudaryti pomidorams optimalias augimo sąlygas. Nuskynus paskutinį derlių, augalų virkščias išdezinfekuoti ir pašalinti iš šiltnamių.