Agurkų miltligė

Agurkų miltligė (Erysiphe cichoracearum)

Šis grybas parazituoja apie 230 skirtingų augalų rūšių, iš daržovių agurkus, arbūzus, salotas. Miltlige yra labai išplitusi, dažna agurkų liga. Lietuvoje  nuo jos labiausiai nukenčia šiltnamiuose auginami agurkai.

Miltlige dažniausiai serga jau derantys augalai, nors gali sirgti bet kurio amžiaus. Šiltnamiuose anksčiausiai suserga labiau saulės apšviečiami ir turintys daugiau galimybių apvysti agurkai. Pirmieji ligos požymiai—baltos grybienos apskritos dėmelės — pastebimos ant senesnių lapų viršutinės pusės. Besiplėsdama grybiena gali aptraukti visą lapo viršutinę pusę, pereiti j apatiniąją ir ant stiebų.

agurkų miltligė
Agurkų miltligė

Trūkažolinio miltenio konidijakočiai trumpi, su skersinėmis pertvarėlėmis. Nuo jų viršūnėlių atsiskiria bespalvės vienaląstės 26—31 x 11 —18 mikronų dydžio cilindriškos konidijos. Šias sporas perneša oro srovės, ir jos apkrečia apvytusius agurkus. Daržuose augantys agurkai labiau nukenčia šiltomis sausomis vasaromis, kai naktimis būna gausios rasos Ligos apimti lapai silpnai asimiliuoja ir anksti nudžiūsta. Smarkiau ligos apimti agurkai skursta ir menkai dera. Trūkažolinis miltenis žiemoti prisitaikiusius vaisiakūnius — kleistotecius — retai tesudaro Mūsų respublikoje jie visai nepastebėti, todėl kol kas nežinoma, kaip šis grybas žiemoja.

Ligos požymiai ir apsaugos priemonės

Ligos požymiai. Ant lapų atsiranda baltos apnašos, lapai tampa balti, lyg būtų apibarstyti miltais, po to jie nudžiūsta ir augalai žūva. Labai paplitusi liga, bet lengviau įveikiama.
Kasmet agurkus auginant toje pačioje vietoje, lysvėje susikaupia šios ligos sukėlėjų. Ji greitai plinta laistant šaltu vandeniu ir esant žemai temperatūrai. Agurkai ja gali užsikrėsti nuo gėlių ir nuo piktžolių.

Apsaugos priemonės. Dezinfekuoti inspektus ir šiltnamius. Šiltnamiuose ir pagal galimybes lauke neleisti agurkams apvysti. Šalinti pirmuosius susirgusius lapus ir nedelsiant apipurkšti agurkus fungicidu. Pašalinti visas augalų liekanas, o lauke jas užarti.

Vos pasirodžius pirmiesiems miltligės požymiams, augalai purškiami skiediniu: 10 l 25 °C temperatūros vandens, 1 l srutų, 1 šaukštas karbamido. Skiedinys gerai išmaišomas, iškošiašmas, juo purškiami augalai ankstyvą rytą arba vakare, esant šiltam orui.
Lapus reikia purkšti purkštuvu iš abiejų pusių. Taip pat galima apdulkinti susmulkintos sieros milteliais. Siera supilama į 3-ų sluoksnių marlinį maišelį ir augalai apdulkinami saulėtą dieną, esant 23-28 °C temperatūrai. Po purškimo šiltnamio durys ir langeliai uždaromi, o lauke lysvė uždengiama plėvele 2 valandoms. Augalus galima purkšti kalio permanganato tirpalu -10 l vandens ir 1,5 g permanganato. Geriausiai tinka sulfamido pastos tirpalas (10-čiai l vandens 2 šaukštai pastos), purkšti kaip kalio permanganato tirpalu – 2 kartus kas 6-7 dienas.
Galima purkšti ir žolių ištrauka. Reikia 2 kg dilgėlių, šalpusnių, ožrožių, žliūgių, gysločių, ugniažolių, kiaulpienių. Visos žolės supjaustomos, sumaišomos, užpilamos trupučiu karšto vandens, sutrinamos, gerai išmaišomos ir sudedamos į kibirą, įpilama tiek vandens, kad būtų pilnas kibiras. Po 1-2 dienų skystis iškošiamas, įpilamas 1 šaukštas skysto muilo ir 1 šaukštas karbamido. Jeigu nėra karbamido, galima įberti 1 g kalio permanganato. Purškiama 2 kartus; antrą kartą – po 6-7 dienų.
Lengviausiai miltligę įveikia purškiamas topazas. 1 ampulė topazo supilama į 8 l kambario temperatūros vandens, išmaišoma ir supilama į purkštuvą su tankiu sieteliu. Purškiama pasirodžius pirmiems ligos požymiams arba profilaktiškai.
Augalai purškiami du kartus: pirmą kartą – kai išauga 8-10 tikrųjų lapų, antrą – augalams pradėjus žydėti, praėjus maždaug 10-12 dienų po pirmo purškimo. Augalai purškiami ramų rytą, kai nėra vėjo. Topazas naudojamas ir lauke, ir šiltnamiuose augantiems augalams purkšti.

Dalinkitės!

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Scroll to Top