Pastaruoju metu sodininkai sugeba išauginti iš sėklų svogūnus per vienerius metus. Paslaptis – anksti pavasarį tankiai pasėtos sėklos.
Lysvės paruošimas
Lysvė pradedama ruošti rudenį. Į 1 m2 dedama 5 kg perpuvusio mėšlo, 1 šaukštas superfosfato, 1 šaukštelis nitrofoskos ir 2 šaukštai dolomitmilčių arba kreidos.
Lysvės negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes labai vešliai augs svogūnų laiškai ir roputės vėlai subręs.
Dirva sukasama 18-20 cm gyliu, išrenkamos piktžolių šaknys, kenkėjų lervos. Anksti pavasarį supurenama grėbliu 10 cm gyliu, išlyginama, padaromos 2 cm gylio vagelės. Atstumas tarp vagelių -15 cm.
Sėja
Kad greičiau sudygtų, sėklos 2-3 paras mirkomos 23-25 °C temperatūros vandenyje. Vanduo 2-3 kartus keičiamas. Po to sėklos išdžiovinamos ir pasėjamos.
Sėjama balandžio 20-25 d. Sėklos sėjamos į paruoštas vageles 1,5-2 cm gyliu, užberiamos žemėmis ir apspaudžiamos. Pasėjus sėklas lysvė palaistomą 20-25 °C vandeniu laistytuvu su tankiu sieteliu po 3-4 l/m2. Lysvė uždengiama plėvele, kuri nuimama pasirodžius pirmiesiems daigams.
Svogūnų priežiūra
Išdygę svogūnai yra retinami tarp augalų paliekant 3-4 cm tarpelį. Retinti nereikia skubėti, nes iš lysvės dar galima prisiskinti ir svogūnų laiškų.
Nuo liepos vidurio svogūnai nelaistomi. Kai laiškai išgula, svogūnai išraunami ir džiovinami pastogėje, kol sudžiūsta laiškai ir apdžiūsta svogūnai. Gerai išdžiovintų svogūnų laiškai ir šaknys lengvai atsiskiria.
Jeigu kai kurie svogūnai dar nepakankamai subrendo, turi storą sultingą kaklelį, ilgiau laikyti jie netinka ir sunaudojami tuojau pat.
Nuėmus derlių, svogūnai rūšiuojami. Dideli svogūnai (didesni kaip 4 cm skersmens) paliekami žiemai ir vartojami maistui. Vidutinio dydžio svogūnus (3-4 cm) galima pasodinti į dėžutes ir žiemą išauginti laiškų, maži svogūnėliai (sėjinukai iki 3 cm) laikomi per žiemą ir pavasarį sodinami.