Ši mangoldui gimininga ir visiems gerai žinoma daržovė jau kuris laikas vėl tapo labai populiari. Iš raudonųjų burokėlių daugiausia gaminamos šviežių daržovių salotos.
Poreikiai. Raudonieji burokėliai nekelia ypatingų reikalavimų nei dirvos kokybei nei vietai, dera ir paūksmėje, jiems užtenka nedaug maistingųjų medžiagų. Tačiau prieš sėjant burokėlius, dirvą reikia gerai išpurenti.
Auginimas. Reikia sėti nuo balandžio pabaigos eilėmis, paliekant tarp jų 25 cm pločio tarpus, o augalams sudygus, – išretinti daigus kas 10 cm. Tuo pat metu ir laikantis tokio pat atstumo tarp eilių, burokėliai sėjami ir daiginimo lysvėje, kad vėliau galima būtų juos persodinti kitur. Tačiau persodinamos tik apvaliųjų burokėlių rūšys, mat nedidelis šaknų pakenkimas persodinant neturi įtakos jų augimui; į nuolatinę vietą juos reikia persodinti birželio viduryje.
Derlius. Subręsta per 14-20 savaičių. Maždaug nuo rugpjūčio pradžios jau galima išsikasti burokėlių, o mažesniuosius, skirtus marinavimui, – žymiai anksčiau. Tuos burokėlius, kuriuos numatoma laikyti per žiemą, galima palikti lysvėje iki spalio pabaigos lapkričio pradžios, jeigu reikia – pridengti. Norint išvengti taip vadinamo lapų “kraujavimo”, juos reikia ne nupjauti, bet nusukti.